Siūlymas įvesti spūsčių mokestį Lietuvoje sukėlė karštas diskusijas. Jei pasiūlymas būtų įgyvendintas, vairuotojai, įvažiuojantys į didžiuosius miestus, tokius kaip Vilnius ir Kaunas, arba išvažiuojantys iš jų piko valandomis, mokėtų nuo 0,24 iki 0,61 euro už kilometrą. Šalininkai teigia, kad tai galėtų finansuoti tvaraus transporto projektus, o kritikai tai laiko nesąžininga našta kasdieniams vairuotojams.
Kas yra spūsčių mokesčio pasiūlymas?
Remiantis pastaruoju metu vykusiomis diskusijomis Lietuvos žiniasklaidoje, siūlomas spūsčių mokestis būtų taikomas konkretiems keliams piko valandomis. Mokesčiai galėtų svyruoti nuo 0,237 iki 0,61 euro už kilometrą, priklausomai nuo kelio tipo, kaip leidžiama pagal ES direktyvą. Surinktos pajamos būtų skirtos viešojo transporto plėtrai ir naujoms kelių jungtims.
- Siūlomas mokestis: 0,24–0,61 € už km
- Taikoma: pagrindiniams miesto keliams piko valandomis
- Išimtys: autobusams ir kolektyvinio transporto priemonėms
Politinės ir visuomenės reakcijos
Ši idėja sulaukė didelio pasipriešinimo. Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis aiškiai pareiškė, kad yra prieš tokį mokestį, teigdamas, kad tikrasis sprendimas – gerinti viešojo transporto infrastruktūrą. Paskirtoji ministrė pirmininkė Inga Ruginienė taip pat pabrėžė, kad joks sprendimas nebus priimtas neišklausius Europos Komisijos argumentų.
Visuomenės nuomonės apklausos
2025 m. vasario mėn. „MadeinVilnius.lt“ atlikta apklausa parodė, kad 71 % vilniečių nepritaria spūsčių mokesčių idėjai. Respondentai atkreipė dėmesį, kad viešasis transportas sostinėje dar nėra pakankamai patikimas ar patogus, kad paskatintų vairuotojus pereiti nuo automobilių.
Palyginimas su esamomis priemonėmis
Šiuo metu Lietuvoje nėra spūsčių mokesčio. Tačiau Kaune jau taikomas 2 eurų mokestis už įvažiavimą į senamiestį už mažos taršos zoną. Ši priemonė pirmiausia skirta taršai, o ne eismo srautui mažinti. Kituose Europos miestuose, tokiuose kaip Milane ir Stokholme, spūsčių mokesčiai jau galioja ir sėkmingai sumažino eismo srautus.
Pamokos iš užsienio
Ekspertai pabrėžia, kad veiksmingoms spūsčių mokesčių sistemoms reikalingos stiprios alternatyvos keleiviams, įskaitant dažną, įperkamą ir patikimą viešąjį transportą. „Remiantis Skandinavijos miestų patirtimi, spūsčių mokestis geriausiai veikia, kai jis derinamas su investicijomis į alternatyvų judumą“, – pažymi ekspertai.
Kas toliau?
Spūstių mokestis vis dar yra siūlymo ir derinimo etape. Kad jis taptų realybe, reikėtų parengti įstatymo projektą, jį patvirtinti Seime ir pasirašyti prezidento. Iki tol Lietuvos vairuotojai ir toliau su nerimu stebės įvykius, svarstydami, ar netrukus gali gerokai padidėti kasdienės kelionės į darbą išlaidos.
Kokia jūsų nuomonė? Ar spūsčių mokestis pagerintų eismo srautus Vilniuje ir Kaune, ar tiesiog sukeltų papildomą naštą vairuotojams? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
