Vyresnio amžiaus žmonėms galimybė vairuoti automobilį dažnai reiškia savarankiškumą ir kasdienį mobilumą. Tačiau su amžiumi atsirandantys pokyčiai – lėtesnė reakcija, sunkesnis susikaupimas ar mažesnis atidumas – gali paskatinti vairuotojus sąmoningai riboti save tam tikrose situacijose. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidžia, kokias savęs ribojimo strategijas dažniausiai taiko 60+ vairuotojai Lietuvoje ir ką tai gali reikšti saugumui.
Kodėl vairavimas su amžiumi gali tapti sudėtingesnis
Vairavimas – tai ne tik vairavimo įgūdžiai, bet ir nuolatinis informacijos apdorojimas: eismo ženklai, kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos, kelio danga, greičio pasirinkimas. Su amžiumi kai kurie gebėjimai natūraliai kinta, todėl daliai žmonių tam tikros situacijos prie vairo ima kelti daugiau įtampos.
VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkai pabrėžia, kad savęs ribojimas dažnai nėra „pasidavimas“, o bandymas išlaikyti mobilumą, renkantis saugesnes ir labiau prognozuojamas sąlygas.
Kaip teigia projekto vadovė, VDU docentė dr. Laura Šeibokaitė, savęs ribojimas gali būti sąmoninga strategija: „Paprastai tariant, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui gali būti būdas išvengti jam sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai ir kuriose bijo nukentėti pats ar sugadinti automobilį.“
Dažniausios savęs ribojimo strategijos: atstumas ir intensyvus eismas
Tyrime dalyvavusių 60 m. ir vyresnių vairuotojų buvo klausiama, kaip dažnai jie vengia vairavimo tam tikromis sąlygomis – pavyzdžiui, naktį, lyjant ar greitkeliuose. Rezultatai parodė, kad vyresni vairuotojai dažniausiai renkasi ne visiškai atsisakyti vairavimo, o koreguoti elgesį kelyje.
Tarp dažniausiai įvardytų būdų – didesnės distancijos laikymasis ir vengimas vairuoti piko metu, kai eismas intensyvus, daug persirikiavimų ir sunkiau prognozuoti situacijas.
- Laikosi didesnio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio
- Vengia piko meto ar itin intensyvaus eismo
- Dažniau renkasi ramesnius maršrutus ir pažįstamus kelius
Tuo pačiu tyrimo dalyviai nurodė rečiausiai vengiantys vairuoti greitkeliu ir rečiau važiuojantys lėčiau nei leidžia taisyklės. Tai rodo, kad savęs ribojimas dažnai yra selektyvus, o ne visapusiškas.
Kas riboja save mažiau: stažas ir kasdienis vairavimas
Mokslininkai pastebėjo, kad dalis vyresnių vairuotojų nurodė beveik niekada ar visai nevengiantys jokių situacijų. Pasak profesorės dr. Auksės Endriulaitienės, mažiau save riboti linkę tie, kurie turi didesnį vairavimo stažą ir automobilį vairuoja kasdien ar beveik kasdien.
„Greičiausiai, jeigu asmuo vairuoja dažnai ir vairuoja jau ilgus metus, tai jis turi aukštesnį pasitikėjimą savo gebėjimu susidoroti su įvairiomis vairavimo situacijomis“, – papildo tyrėja dr. Modesta Morkevičiūtė.
Ši įžvalga svarbi ir praktikoje: reguliarus vairavimas gali padėti palaikyti įgūdžius, tačiau kartu būtina realistiškai vertinti, ar sudėtingos situacijos vis dar valdomos užtikrintai.
Moterys dažniau vengia sudėtingų situacijų: ką rodo tyrimas
Tyrimo rezultatai atskleidė aiškią tendenciją: moterys dažniau nei vyrai taiko savęs ribojimą vairuodamos. Pasak doktoranto Tado Vadvilavičiaus, tai gali būti susiję su didesniu pastabumu savo gebėjimams ir jų pokyčiams.
„Gali būti, kad vairuotojos moterys yra pastabesnės savo vairavimo gebėjimams ir šių gebėjimų pokyčiams. Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau veikla nebeužsiima arba ieško alternatyvų“, – teigia T. Vadvilavičius.
Remiantis tyrėjų analize, moterys dažniau vengia:
- važiavimo slidžiu keliu
- vairavimo naktį
- vairavimo piko metu
Prof. dr. A. Endriulaitienė pažymi, kad šios situacijos dažnai suvokiamos kaip pavojingesnės ir sudėtingesnės. Tuo tarpu vyrai, kurie statistiškai linkę dažniau rizikuoti, tas pačias situacijas gali vertinti kaip mažiau grėsmingas.
Ar savęs ribojimas didina saugumą, ar mažina įgūdžius?
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dėl savęs ribojimo poveikio saugumui vieningos nuomonės nėra. Viena pozicija teigia, kad vairuojant tik palankiomis sąlygomis sumažėja rizika patekti į eismo įvykį. Kita – kad vengiant sudėtingesnių situacijų gali silpnėti įgūdžiai, todėl netikėtai patekus į sudėtingą eismą vairuotojas gali būti nepasiruošęs.
VDU tyrėja dr. Rasa Markšaitytė pastebi, kad per vienerius metus savęs ribojimo lygis išliko santykinai stabilus, tačiau individualūs pokyčiai skyrėsi: vieniems sumažėjo, kitiems padidėjo.
Pasak tyrėjų, pokyčius gali lemti:
- sveikatos būklės pasikeitimai
- gyvenimo būdo ar kasdienybės pokyčiai
- aplinkinių komentarai ir artimųjų susirūpinimas
- pasitikėjimo savimi prie vairo lygis
Kada suklusti verta artimiesiems ir patiems vairuotojams
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – laiku pastebėti pokyčius ir imtis pagalbos priemonių, kol vairavimas vis dar yra saugus. Suklusti pravartu, kai artimieji ima dažniau reikšti susirūpinimą dėl vairavimo stiliaus, o pats vairuotojas jaučia, kad sudėtingose situacijose darosi sunku aprėpti viską, kas vyksta kelyje.
Praktiniai žingsniai, kurie gali padėti išlaikyti mobilumą ir saugumą:
- treniruoti vairavimo įgūdžius vairuojant reguliariai, kol tai atrodo saugu
- riboti važiavimą sudėtingomis sąlygomis (tamsiu paros metu, lyjant, esant plikledžiui), jei kyla nerimas
- rinktis ramesnius maršrutus ir vengti intensyviausių laikų miestuose
- pasitarti su šeimos nariais ir, jei reikia, ieškoti alternatyvų (pavežėjimas, viešasis transportas)
Pusiausvyra tarp saugumo ir nepriklausomybės
Vyresniems žmonėms automobilis dažnai yra svarbi savarankiškumo dalis. Todėl savęs ribojimas gali tapti tarpine strategija tarp visiško atsisakymo vairuoti ir bandymo vairuoti „kaip anksčiau“ nepaisant pasikeitusių galimybių.
Tyrėjų žinutė aiški: svarbiausia sąžiningas savęs vertinimas, laiku pastebimi pokyčiai ir sprendimai, padedantys kuo ilgiau išlikti mobiliems, bet kartu saugiems kelyje.
Ar esate pastebėję, kad jūs ar jūsų artimieji pradėjo vengti tam tikrų situacijų prie vairo? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
