Vulkanizacijoje meistras pasiūlo pripūsti padangas azotu vietoj įprasto oro – žada stabilesnį slėgį, ilgiau tarnausiančias padangas, galbūt net mažesnes degalų sąnaudas. Skamba patraukliai. Bet ar tikrai verta mokėti papildomai už dujas, kurios jau ir taip sudaro didžiąją dalį to, ką pučiate į padangą kompresoriumi?
Azotas jau yra jūsų padangose
Čia slypi pagrindinis nesusipratimas. Įprastas oras nėra azoto neturintis – šios dujos sudaro apie 78 % jo sudėties. Likusią dalį sudaro deguonis ir nedidelis kiekis kitų dujų bei, priklausomai nuo sąlygų, vandens garų.
Padangoms naudojamas azotas yra gerokai švaresnis ir be didelės drėgmės dalies. Būtent šios savybės daro jį patrauklų profesionaliose srityse. Bet tai nereiškia, kad pripūtus padangą azotu joje vyksta kažkoks stebuklas.
Ar azotas geriau išlaiko slėgį
Tai vienas dažniausiai kartojamų azoto šalininkų argumentų. Azoto molekulės šiek tiek skiriasi savo savybėmis nuo oro sudedamųjų dalių ir sunkiau prasiskverbia pro kai kurias medžiagas. Praktiškai tai gali reikšti lėtesnį dujų nutekėjimą iš padangos. Bet nesitikėkite įspūdingo skirtumo.
Dar dažniau girdimas teiginys – kad azotas „nereaguoja į temperatūrą”. Tai netiesa. Azotas taip pat keičia slėgį kartu su temperatūros pokyčiu. Įkaitusi važiuojant padanga turės kitokį slėgį nei šalta – nepriklausomai nuo to, ar joje azotas, ar oras. Skirtumas iš esmės yra mažesnis drėgmės kiekis azote, o tai profesionaliose srityse gali turėti reikšmės, bet kasdieniame važinėjime apie lemiamą pranašumą kalbėti sunku.
Mažesnės degalų sąnaudos ir ilgiau tarnaujančios padangos?
Azoto šalininkai mini ir galimą sutaupymą. Jei slėgis išlaikomas šiek tiek ilgiau, padanga tariamai dirba optimalesnėmis sąlygomis, o tinkamas slėgis iš tiesų turi didelę reikšmę tiek padangos dėvėjimuisi, tiek degalų sąnaudoms.
Bet svarbiausias čia žodis – „tinkamas”. Jei vairuotojas reguliariai tikrina slėgį ir prireikus jį papildo, nauda iš azoto lieka minimali. Gerokai didesnė problema – važinėjimas su nepakankamai pripūstomis padangomis, nepriklausomai nuo to, kokios dujos jose yra.
Kada azotas iš tikrųjų turi prasmę
Ar tai reiškia, kad azotas apskritai beprasmis? Ne. Jis prasmingas ten, kur tiksli slėgio kontrolė kritiškai svarbi, o padangos dirba ekstremaliomis sąlygomis – pavyzdžiui, autosporte, kur temperatūra ir slėgis trasoje gali keistis labai greitai, o gumos elgesio nuspėjamumas turi didelę reikšmę. Panašiai pagrįstas jo naudojimas ir kai kuriose pramoninėse ar specializuotose srityse, kur papildoma kaina turi gerokai daugiau prasmės nei įprastame keleiviniame automobilyje.
Dar viena detalė, kurios daugelis nežino
Net pasirinkus azotą, padangos negalima laikyti uždara sistema – slėgį vis tiek reikia reguliariai tikrinti ir prireikus papildyti.
Ir jei kelionėje azoto pritrūksta, o po ranka tik įprastas kompresorius – jokios problemos. Nėra jokios priežasties važiuoti su nepakankamai pripūsta padanga vien todėl, kad joje anksčiau buvo azotas. Papildžius oru, dujos padangoje tiesiog nebebus tokios „grynos” – bet praktiškai tai reiškia, kad nereikia panikuoti, jei avarinio pripūtimo metu azotu pripūstą padangą papildote paprastu oru.
Ar verta mokėti
Vidutiniam Lietuvos vairuotojui atsakymas paprastas: veikiausiai ne. Jei vulkanizacijoje siūlo pripūsti keturis ratus azotu už kelis eurus, tai nėra didelė suma – bet nesitikėkite, kad automobilis staiga pradės mažiau vartoti degalų, padangos nustos leisti orą ar jų tarnavimo laikas ženkliai pailgės.
- Reguliariai tikrinkite slėgį. Tai svarbiau už tai, kokios dujos yra padangoje – nesvarbu, azotas ar oras.
- Nesitikėkite stebuklo iš azoto. Skirtumas kasdieniame važinėjime praktiškai nepastebimas.
- Neišsigąskite, jei prireiks papildyti oru. Tai nesugadins padangos ir nereiškia, kad reikia iš karto keisti visą azoto pripildymą.
Padangų slėgio kontrolė lieka svarbiausiu veiksniu – ne dujų, esančių padangoje, rūšis.