Po stiprios liūties grįžtate prie automobilio ir pamatote, kad vanduo pasiekė slenksčius, saloną ar net didesnę variklio skyriaus dalį. Natūrali reakcija – kuo greičiau atrakinti automobilį, atsisėsti ir patikrinti, ar jis dar užsiveda. Tačiau būtent toks bandymas gali nedidelę arba dar pataisomą žalą paversti labai brangiu remontu.
„Motofakty“, apžvelgdama po smarkių liūčių daugėjusius užlietų automobilių atvejus, kaip vieną svarbiausių vairuotojų klaidų išskiria bandymą užvesti transporto priemonę dar neįvertinus, kur pateko vanduo. Publikacija pasirodė liepos 23 d., tačiau tema aktuali visą stiprių liūčių ir lokalių potvynių sezoną.
Kodėl variklio užvedimas gali padidinti žalą?
Vidaus degimo variklis sukurtas suspausti oro ir degalų mišinį. Oras yra suspaudžiamas, o vanduo – praktiškai ne. Jei vandens pateko į cilindrus ir starteris priverčia variklį suktis, stūmoklis gali bandyti suspausti skystį.
Toks reiškinys vadinamas hidrauliniu smūgiu. Pasekmės gali būti labai rimtos: pažeisti švaistikliai, stūmokliai ar kiti variklio komponentai. Todėl automobilio, kuris buvo giliai apsemtas ir galėjo įsiurbti vandens, nereikėtų „tik pabandyti“ užvesti.
Moderniame automobilyje pavojus gresia ne tik varikliui
Šiuolaikinė transporto priemonė turi daugybę elektroninių valdymo blokų, jungčių ir laidynų. Kai kurie moduliai sumontuoti gana žemai – po sėdynėmis, bagažinės grindimis, centrinės konsolės zonoje ar kitose vietose, kurias užliejimo vanduo gali pasiekti anksti.
Drėgmė gali sukelti trumpuosius jungimus ne tik tuo momentu, kai automobilis stovi vandenyje. Likę teršalai ir korozija gali sukelti protarpinius elektronikos gedimus po kelių savaičių ar net mėnesių.
Elektromobilio atveju savarankiškai eksperimentuoti dar mažiau prasminga
Elektriniai ir įkraunami hibridiniai automobiliai turi aukštos įtampos baterijas ir specialias saugos sistemas. Gamintojai projektuoja baterijų korpusus taip, kad jie būtų apsaugoti nuo aplinkos poveikio, tačiau stipriai užlietą ar apgadintą elektrinę transporto priemonę vis tiek turi įvertinti kvalifikuoti specialistai.
Vairuotojui nereikėtų liesti pažeistų aukštos įtampos komponentų, oranžinių kabelių ar bandyti savarankiškai ardyti baterijos sistemą.
Pirmiausia pasirūpinkite žmonėmis, ne automobiliu
Jeigu vandens lygis kyla tuo metu, kai esate automobilyje, prioritetas yra keleivių saugumas. Transporto priemonės gelbėjimas neturi tapti priežastimi rizikuoti gyvybe.
Tekantis potvynio vanduo gali būti kur kas stipresnis, nei atrodo iš automobilio vidaus. Be to, po vandeniu gali būti nematomų duobių, nuplautų kelio kraštų, atvirų šulinių ar kitų pavojų.
Negalima važiuoti į apsemtą kelio ruožą vien todėl, kad priekyje ką tik pravažiavo kitas automobilis. Jo prošvaisa, oro įsiurbimo aukštis ir masė gali būti visiškai kitokie.
Jeigu automobilis jau užlietas – ką daryti?
- Nebandykite užvesti variklio, jei vanduo galėjo patekti į oro įsiurbimą ar svarbius elektronikos komponentus.
- Jeigu saugu, užfiksuokite žalą nuotraukomis ir vaizdo įrašu.
- Susisiekite su techninės pagalbos arba evakuatoriaus tarnyba.
- Turint KASKO ar kitą papildomą draudimą, kuo greičiau praneškite draudikui.
- Neskubėkite išardyti ar remontuoti automobilio prieš žalos įvertinimą, jeigu to reikalauja draudimo procedūra.
- Informuokite servisą, iki kokio maždaug aukščio buvo pakilęs vanduo ir kiek laiko automobilis buvo apsemtas.
Salono vanduo nėra vien kosmetinė problema
Net jei vanduo nepasiekė variklio oro įsiurbimo, užlietas salonas reikalauja rimtos priežiūros. Po kilimine danga gali būti storas garso ir šilumos izoliacijos sluoksnis, sugeriantis didelį vandens kiekį.
Iš pirmo žvilgsnio paviršius gali atrodyti beveik sausas, o giliau esanti medžiaga dar ilgai išlaikyti drėgmę. Tai sudaro sąlygas nemaloniam kvapui, pelėsiui ir korozijai.
Be to, po kilimais kai kuriuose automobiliuose eina laidynai ar yra elektronikos moduliai. Todėl profesionalus išdžiovinimas gali pareikalauti dalinio salono išardymo.
Jūros ar sūrus vanduo – dar pavojingesnis
Vandens tipas taip pat svarbus. Purvinas potvynio vanduo palieka nešvarumus, smėlį ir organines medžiagas. Sūrus vanduo dar labiau spartina metalų koroziją ir gali būti ypač žalingas elektros jungtims.
Dėl šios priežasties vertinant užlietą naudotą automobilį nepakanka vien patikrinti, ar salonas dabar sausas ir ar nėra kvapo.
Kaip atpažinti anksčiau užlietą naudotą automobilį?
Po didelių potvynių dalis automobilių vėliau patenka į antrinę rinką. Profesionaliai išvalytas automobilis gali atrodyti nepriekaištingai, todėl verta tikrinti vietas, kuriose pėdsakus pašalinti sunkiau.
- Korozija neįprastose vietose po sėdynėmis ar prietaisų skydeliu.
- Smėlio ar dumblo pėdsakai ertmėse.
- Aprūdiję elektros jungčių kontaktai.
- Skirtingai pakeistos salono detalės ar kilimai.
- Neįprastai stiprus kvapiklių ar cheminio valymo kvapas.
- Daugybė tarpusavyje nesusijusių elektronikos klaidų diagnostikoje.
Vienas požymis dar neįrodo užliejimo, tačiau keli kartu turėtų būti signalas atlikti itin išsamią automobilio patikrą.
Draudimo sąlygos Lietuvoje priklauso nuo konkrečios sutarties
„Motofakty“ publikacijoje aptariama Lenkijos draudimo rinkos praktika, todėl jos negalima automatiškai perkelti Lietuvos vairuotojams. Lietuvoje tai, ar žalą dėl liūties, potvynio ar vandens patekimo kompensuos draudimas, priklauso nuo konkretaus KASKO produkto sąlygų ir įvykio aplinkybių.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas pirmiausia skirtas žalai, kurią transporto priemonės valdytojas padaro tretiesiems asmenims, todėl savo automobilio užliejimo klausimas turi būti vertinamas atskirai pagal turimą draudimo apsaugą.
Blogiausias diagnostikos metodas – „pažiūrėsiu, ar užsives“
Po vandeniu buvusio automobilio būklę turi nustatyti techninė diagnostika, o ne starteris. Jei vanduo nepasiekė kritinių zonų, gali paaiškėti, kad žala ribota. Jei pateko į variklį, transmisiją, elektronikos modulius ar laidyną, remonto apimtis gali būti labai didelė.
Todėl svarbiausias patarimas itin paprastas: radę stipriai užlietą automobilį nebandykite įrodyti, kad jis dar gyvas, jį užvesdami. Pirmiausia reikia nustatyti, kur pateko vanduo. Kartais būtent vienas nepasuktas raktelis ar nepaspaustas „Start“ mygtukas gali išgelbėti variklį nuo gedimo, kurio iki tol dar nebuvo.
