1980-ieji automobilių reklamoje buvo laikotarpis, kai kūrėjai dažnai rinkosi ne logiką, o „karštligišką sapną“ – keisti personažai, absurdiškos situacijos ir humoras be ribų. Šiandien dalis tokių klipų atrodytų ne tik juokingi, bet ir problemiški, o kai kurie – tikrai sulauktų skundų.
Žemiau – penki ryškūs pavyzdžiai, rodantys, kaip per 40 metų pasikeitė reklamos etika, auditorijos lūkesčiai ir tai, kas laikoma „priimtina“.
Kodėl 1980-aisiais reklama galėjo būti tokia „laukinė“
Tuometiniai TV klipai dažnai siekė vieno tikslo: būti pastebėti. Socialinių tinklų nebuvo, bet konkurencija eteryje buvo didžiulė, todėl reklamos kūrėjai „kabindavo“ žiūrovą šoku, komedija ir vizualiniais triukais.
Pasak automobilių reklamos apžvalgininkų, būtent 1980-ieji tapo laikotarpiu, kai reklamos pasiekė „maksimalią keistumo temperatūrą“ – kartais net pamirštant pačią automobilio esmę.
1982 „Chevrolet Citation X-11“: superherojus „Single Person“ ir žinutė, kuri šiandien skambėtų nejaukiai
Viena keisčiausių 1980-ųjų idėjų – automobilį pardavinėti per superherojų, vilkintį ryškų kostiumą, ir „vieno žmogaus“ įvaizdį, kuris sąmoningai bėga nuo šeimos gyvenimo.
Reklamoje akcentuojamas ne tik valdymas ar praktiškumas (minimas bagažo tūris ir vieta penkiems suaugusiems), bet ir aplink herojų besisukantis stereotipinis „žavesio“ elementas – detalė, kuri šiandien greičiausiai sukeltų kritiką dėl lyčių vaizdavimo.
Kas pasikeitė iki šiandien?
Šiuolaikinė automobilių reklama dažniau remiasi saugumu, technologijomis, realiomis situacijomis (šeima, kasdienis važiavimas mieste, kelionės). Auditorija jautriau reaguoja į stereotipus, o reputacinė rizika tapo ženkliai didesnė.
1982 „Toyota Tercel“: džiunglės, Tarzanas ir smėlio liūnas
Ši reklama prasideda „Tarzano“ tipo herojumi, gyvenančiu medyje, kuris vis tiek turi reikalų ir „važiuoja tvarkyti dienos reikalų“ su „Toyota Tercel“. Kelyje – purvas, liūtas ir žmogus, skęstantis smėlio liūne, o automobilis pateikiamas kaip išgelbėjimo priemonė dėl priekinės varomosios ašies sukibimo.
Žiūrint šiandien, toks siužetas atrodo komiškas, bet tuo metu jis atliko funkciją: paprastai ir įsimintinai parodyti, kad mažas automobilis „susitvarkys“ su blogesnėmis sąlygomis.
Lietuviškas kontekstas
Lietuvoje panašūs „ekstremalūs“ siužetai reklamoje ir šiandien kartais naudojami, bet dažniau jie perkeliami į metaforas (pvz., žiema, slidūs keliai, kelionės į sodybą), o ne į akivaizdžiai nerealų „džiunglių“ teatrą.
1984 „Plymouth Duster“: reklama, kuri apsimeta muzikiniu klipu
Čia reklama tampa beveik pilnaverčiu muzikiniu klipu su šokėjais, dekoracijomis ir emocijų pertekliumi – iki tokio lygio, kad ne visada aišku, ką tiksliai žiūrovas turi suprasti apie patį automobilį.
Finale automobilis „prasiveržia“ pro stiklo sieną, o scena paleidžiama atbulai, kad susidarytų „Plymouth“ logotipas. Įsimenama? Taip. Informatyvu? Ne visada.
Ką tai pasako apie to meto reklamą?
1980-aisiais neretai laimėdavo ne argumentai, o emocija. Jei žiūrovas prisimindavo klipą – buvo laikoma, kad reklama suveikė. Šiandien tokia strategija rizikuoja: žmonės gali prisiminti ne prekės ženklą, o tik „keistą cringe“ jausmą.
1980 „Datsun 280ZX Black Gold“: prabanga per dūmus, chorą ir „juodą auksą“
Reklamoje kuriama mistinė atmosfera: dykuma, dūmai, žemas pasakotojo balsas ir dainuojamas motyvas „black gold“. Visa tai skirta pabrėžti riboto leidimo jubiliejinę versiją – juodai auksinį „Datsun 280ZX“, kurių, pasak reklamos, buvo pagaminta 3 000 ir kiekvienas numeruotas.
Šis pavyzdys įdomus tuo, kad jau 1980-aisiais reklama bandė parduoti ne tik automobilį, bet ir „kolekcinę“ vertę – idėją, kuri šiandien ypač stipri riboto leidimo modeliuose, sportiniuose automobiliuose ar specialiose komplektacijose.
1984 „Chevrolet Camaro Z28“: postapokaliptinis pasaulis ir „monstras“
Ši kampanija naudojo tuometinę sci-fi estetiką: ryškias šviesos linijas, dulkėtą „pasaulio pabaigos“ aplinką, keistus objektus ir net milžinišką „guminį monstrą“, kurio fone automobilis atrodo kaip vienintelis stabilus elementas.
Tame pačiame „Taking Charge“ stiliuje minimi technologiniai sprendimai, kuriuos reklama pristato kaip itin pažangius (pvz., kompiuteriu aktyvuojama mechaninė transmisija, skaitmeniniai rodmenys).
Pastaba apie taisykles ir atsakomybę
Šiandien reklamoje daug griežčiau vertinamas atsakingas vairavimo vaizdavimas (pvz., greitis, rizikingi manevrai, pavojingi triukai). Ši taisyklė taikoma Europos Sąjungoje, tačiau konkrečios nuostatos skirtingose šalyse gali skirtis. Lithuanian regulations may differ.
Ką iš šių reklamų gali išmokti šiuolaikiniai prekių ženklai
Didžiausia pamoka paprasta: tai, kas vienoje epochoje atrodo „juokinga ir drąsu“, kitoje gali būti vertinama kaip neetiška ar pasenę. 1980-ųjų reklamos šiandien tampa savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip pasikeitė visuomenė.
- Žiūrovai šiandien greičiau pastebi stereotipus ir juos kritikuoja
- Įsimintinumas be aiškios žinutės ne visada padeda parduoti
- Reputacija gali nukentėti per kelias valandas, jei reklama „nepataiko“
Ką manote jūs? Ar tokios 1980-ųjų reklamos jums atrodo tiesiog juokingos, ar kai kurios jau peržengia ribas? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
