Sausio 12–18 d. savaitę Lietuvos energetikos rinką stipriai paveikė šalti orai ir išaugęs vartojimas: didmeninė elektros kaina augo, brango dujos ir nafta, o benzinasbenzinas šiek tiek atpigo. Žemiau – aiškiausi skaičiai, priežastys ir ką tai gali reikšti artimiausiu metu Lietuvos gyventojams bei verslui.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 7 proc. – nuo 149,5 Eur/MWh iki 160,5 Eur/MWh. Pagrindinė priežastis – žiemiški orai ir dėl jų išaugęs elektros suvartojimas, kuris sutapo su mažesne vietine gamyba, ypač vėjo elektrinių generacija savaitės pradžioje.
- Sausio 13 d. fiksuotas paros elektros vartojimo rekordas – apie 51,4 GWh.
- Tą pačią dieną didmeninė elektros kaina pasiekė 238,3 Eur/MWh – daugiausiai šiemet.
- Darbo dienomis elektros suvartojimas siekė ne mažiau kaip 48,8 GWh per parą.
Kainų fonas regione: Baltijos šalys kilo, Suomija krito
Baltijos jūros regione elektros kainos keitėsi nevienodai. Latvijoje didmeninės kainos didėjo 7 proc. (iki 160,5 Eur/MWh), Estijoje – taip pat 7 proc. (iki 156,8 Eur/MWh), o Lenkijoje augimas buvo ryškesnis – 16 proc. (iki 169,7 Eur/MWh). Tuo metu Suomijoje kainos mažėjo 29 proc. (iki 75,1 Eur/MWh), Švedijos SE4 zonoje – 5 proc., Vokietijoje – 3 proc.
Energetikos rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad žiemą kainas labiausiai „stumia“ du veiksniai: paklausa (vartojimas) ir realus generacijos profilis (vėjas, hidro, importo galimybės). Šią savaitę Lietuvos didmeninės kainos buvo artimesnės Vokietijos lygiui nei Šiaurės Europos rinkoms.
Vartojimas augo, vietinė gamyba – taip pat, bet ne tiek, kiek reikia
Sausio 12–18 d. elektros energijos vartojimas Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5,9 proc. – iki 334,4 GWh. Bendra elektros gamyba šalyje augo 20,4 proc. ir siekė 199,1 GWh. Vis dėlto per savaitę Lietuva pasigamino apie 60 proc. suvartotos elektros, o trūkstama dalis buvo importuojama, daugiausia iš Švedijos ir Latvijos.
Pagal gamybos šaltinius didžiausią dalį sudarė vėjo elektrinės (98,5 GWh), o šiluminės elektrinės didino generaciją iki 70,4 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo iki 3,3 GWh, hidroelektrinių – siekė 13,5 GWh.
Dujos TTF brango 3,4 proc.: įtaką darė orai, saugyklos ir geopolitika
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę padidėjo 3,4 proc. – sausio 12–16 d. vidurkis siekė 29 Eur/MWh (ankstesnę savaitę – 28,1 Eur/MWh). Dujų kainų kilimą lėmė vėsesni orai ir jų prognozės, mažesnis Europos dujų saugyklų užpildymas nei prieš metus, taip pat neramumai Irane, galintys daryti įtaką SGD tiekimui.
- Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF savaitės vidurkis buvo 47,3 Eur/MWh.
- 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 31,4 Eur/MWh.
- Artimiausiu laikotarpiu ateities sandoriai rodė galimą kainų svyravimą 24–37 Eur/MWh ribose.
Saugyklos: Inčukalnis mažėja, Europa – taip pat žemiau nei pernai
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudarė apie 38,3 proc. (prieš savaitę – 43,2 proc.), o prieš metus tuo pačiu metu – 59,2 proc. Europos saugyklose dujų likutis siekė apie 50,4 proc. (prieš savaitę – 54,9 proc.), kai prieš metus buvo apie 60,2 proc.
Energetikos specialistai pažymi, kad žiemos metu mažėjant saugyklų lygiui rinka tampa jautresnė bet kokiems tiekimo signalams ar geopolitinėms naujienoms. „Kai atsargos mažesnės nei pernai, kainos į įtampas reaguoja greičiau, ypač esant šalčiui“, – komentuoja Lietuvos energetikos rinkos ekspertas.
Klaipėdos SGD terminalas ir srautai: į Lenkiją išsiųsta daugiau
2026 m. sausio 12–16 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 541 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 561,3 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 53,9 GWh (ankstesnę savaitę – 21,2 GWh), o į Latviją dujų nebuvo išsiųsta (ankstesnę savaitę – 128,6 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,2 GWh dujų, tai yra 6,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas sausio 12–16 d. per savaitę padidėjo 24 proc. – suvartota 535,4 GWh (ankstesnę savaitę – 431,9 GWh). Tai gerai atspindi, kaip šalčio banga tiesiogiai kelia dujų paklausą.
Brent nafta brango 5,2 proc.: rinka reagavo į įvykius Irane
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 64,8 USD už barelį – tai 5,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (61,6 USD). Kainų kilimą stiprino su Iranu susiję įvykiai, didinę susirūpinimą dėl galimų tiekimo sutrikimų.
Vis dėlto palyginimai su ankstesniais metais rodo kitokį foną: prieš metus Brent vidurkis siekė 81 USD, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 78,4 USD. Ateities sandoriai rodė prognozes, kad artimiausiu metu nafta gali išlikti 62–64 USD ribose.
Degalai Baltijos šalyse: benzinas Lietuvoje pigiausias, dyzelinas – Estijoje
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,4 proc., kaip ir Estijoje bei Latvijoje. Tuo metu Lenkijoje benzinas brango 0,9 proc., Vokietijoje – 0,5 proc. Dyzelino kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje mažėjo 0,1–1,1 proc., o Lietuvoje ir Vokietijoje didėjo po 0,4 proc.
- Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje.
- Dyzelinas pigiausias Estijoje.
- Lietuvoje dyzelino ir benzino kainų skirtumas padidėjo iki 0,126 Eur/l.
- Palyginti su ES svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzinas buvo 12,1 proc. pigesnis, dyzelinas – 1,1 proc. pigesnis.
Biokuras brango 3,9 proc.: ką tai gali reikšti šildymui
Biokuro kaina Lietuvoje nagrinėjamą savaitę siekė 29,86 Eur/MWh ir didėjo 3,9 proc., lyginant su ankstesne savaite (28,73 Eur/MWh). Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras kainavo 25,64 Eur/MWh, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 21,55 Eur/MWh.
Nors šilumos kainoms įtaką daro daugiau veiksnių (konkurencija, gamybos struktūra, šilumos ūkio efektyvumas), biokuro brangimas dažniausiai reiškia didesnę savikainą tiems tiekėjams, kurie priklauso nuo biokuro. Vartotojams tai gali atsispindėti sąskaitose vėliau, priklausomai nuo konkretaus miesto tarifų perskaičiavimo tvarkos.
Ką verta stebėti artimiausiomis savaitėmis
Šios savaitės skaičiai rodo aiškią priklausomybę nuo oro: kylant vartojimui ir sumažėjus daliai vietinės generacijos, didmeninės kainos auga. Artimiausiu laikotarpiu didžiausią įtaką gali turėti šie signalai:
- Orai ir vartojimo dinamika (ypač šalčio bangos).
- Vėjo generacija ir importo galimybės iš Švedijos, Latvijos bei kitų krypčių.
- Dujų saugyklų užpildymo tempas Europoje ir Inčukalnyje.
- Geopolitinės naujienos, galinčios paveikti SGD tiekimą ir naftos rinką.
Ar pajutote šių kainų pokyčių įtaką savo išlaidoms? Pasidalinkite patirtimi ir nuomone komentaruose.
