Žieminė padanga, sumontuota vasarą, 110 km/val. greitis, staigus stabdymas. Standartinėmis sąlygomis toks derinys reiškia ilgesnį stabdymo kelią – guma tiesiog neskirta karštam asfaltui. Bet su nauja „Pirelli Cyber Tyre” padanga stabdymo kelias sutrumpėjo 5,2 metro – tai maždaug viso „Mercedes-Benz GLS” ilgis. Ir tai ne rinkodaros skaičius: taip įvyko todėl, kad pati padanga pirmą kartą „pasako” automobiliui, su kokia guma jis šiuo metu važiuoja.
Kaip padanga tampa duomenų šaltiniu
Iš išorės „Cyber Tyre” nesiskiria nuo įprastos padangos. Bet jos vidinėje pusėje, ant protektoriaus, priklijuotas plokščias jutiklis, kuris važiavimo metu per „Bluetooth” siunčia duomenis į automobilio valdymo bloką: slėgį, temperatūrą, pagreičio ir lėtėjimo vertes. Papildomai jutikliai gali fiksuoti kelio dangos būklę, padangos amžių, protektoriaus būklę ir akvaplanavimo riziką. Baterija, skirta „Bluetooth Low Energy” siųstuvui, suprojektuota veikti apie septynerius metus – jos keisti per visą padangos gyvavimo laiką nereikės.
Bet ar tai reiškia, kad automobilis tiesiog gauna daugiau informacijos? Ne visai – iki šiol pagalbos sistemos (ABS, ESP) žinojo tik rezultatą: ratas prasisuko, automobilis paslydo. „Cyber Tyre” duomenys ateina tiesiai iš šaltinio – iš vietos, kur padanga faktiškai liečiasi su keliu.
Kodėl žieminė padanga vasarą – toks geras testas
Viršijus 15 laipsnių, minkšta žieminės padangos guminis mišinys tampa per lipnus, o stipriai lameliuotas protektorius stabdant labiau deformuojasi nei vasarinėje padangoje – sukibimas mažėja, stabdymo kelias ilgėja, o valdymas tampa „minkštesnis”. Vasarinei padangai trumpiausiam stabdymo keliui pasiekti reikia 6–7 proc. praslydimo, žieminei vasarą – iki 15 proc. „Tai – prarastas stabdymo kelias”, – teigia „Bosch” stabdžių sistemų ekspertas Andreasas Domesle. Išmani padanga pati ilgesnio stabdymo kelio „panaikinti” negali – bet ji padeda automobiliui geriau išnaudoti turimą sukibimą, tiksliau derindama ABS ir ESP reguliavimo strategiją pagal realią padangos būklę tą akimirką.
Kada tai pasieks masinę rinką
Pirmasis gamintojas, jau siūlantis šią technologiją – itin brangus „Pagani Utopia Roadster” su 864 AG varikliu. „Aston Martin” planuoja panašų sprendimą kai kuriuose modeliuose. Bet „Bosch” atstovas sako, kad planas – technologiją įdiegti masinės gamybos automobiliuose per kelerius metus, tikėtina, per trejus–penkerius metus. Techninė kliūtis – ne pati technologija, o integracija: duomenys turi patekti į ABS, ESP ir variklio valdymo blokus, o šie yra gamintojo, ne padangų kompanijos, kompetencija. Būtent todėl pritaikyti šią technologiją senesniems, jau eksploatuojamiems automobiliams neplanuojama – ji bus prieinama tik naujiems modeliams. Skaičiai įspūdingi. Bet kol tai pasieks Lietuvos kelius – prireiks bent kelerių metų.
