Skelbime viskas atrodo tvarkingai: universalas, prižiūrėtas salonas, prierašas „be avarijų“. Pirkėjas apžiūri padangas, pasiklauso variklio ir dar išsiderėja nuolaidą. Ar šis automobilis apsaugotų per susidūrimą, paklausia retas – oro pagalvės juk dabar visur. Realių avarijų statistika rodo, kad mirties rizika saugiausiuose ir prasčiausiuose modeliuose skiriasi apie dešimt kartų.
Saugiausi automobiliai realiame eisme nebūtinai yra tie, kurie laboratorijoje surinko daugiausia žvaigždučių. Tai rodo švedų draudimo bendrovės „Folksam“ tyrimas „Kiek saugus automobilis?“, rengiamas nuo devintojo dešimtmečio. Naujausiame, 2025 m. birželį paskelbtame leidime 499 modeliai įvertinti pagal tai, kaip juose sėdėję žmonės nukentėjo tikrose avarijose.
Kaip skaičiuojama: tikros avarijos vietoj barjero
Ataskaitos pagrindas – 209 112 dviejų lengvųjų automobilių susidūrimų Švedijoje nuo 2000 m. sausio iki 2024 m. kovo. Prie jų pridėti medikų duomenys apie 68 750 vairuotojų ir priekyje sėdėjusių keleivių, kurie po avarijos kreipėsi skubios pagalbos. Pirmiausia lyginama, kaip dažnai žmonės susižeidžia konkrečiame modelyje ir automobilyje, su kuriuo jis susidūrė. Tada vertinama, kurie sužalojimai palieka ilgalaikių pasekmių. Iš to apskaičiuojama santykinė rizika žūti ar likti neįgaliam, palyginti su vidutiniu automobiliu.
Kodėl būtent du automobiliai? Susidūrimo energiją jie pasidalija, todėl vairavimo stiliaus įtaka didele dalimi neutralizuojama, o rezultatą lemia kėbulo konstrukcija ir masė. Dar 739 modeliai, kurių avarijų kol kas per mažai, įvertinti pagal Euro NCAP rezultatus.
Penkios žvaigždutės ir tikra avarija – ne tas pats
Euro NCAP bandymai greitai parodo, kiek saugus naujas modelis, bet žvaigždutes galima lyginti tik tos pačios dydžio klasės viduje. Mažas hečbekas ir didelis visureigis gali turėti po penkias, nors jiems susidūrus pasekmės būna labai skirtingos.
Statistika turi ir silpnąją vietą. Įprastam modeliui patikimai įvertinti reikia bent penkerių metų avarijų duomenų, retesniam – dar ilgiau, todėl daugelio naujų elektromobilių sąraše kol kas nėra. Mažiems automobiliams, kurių realių duomenų trūksta, „Folksam“ tyrimų vadovas pataria nesirinkti modelių, turinčių mažiau nei penkias Euro NCAP žvaigždutes.
Saugiausi automobiliai pagal „Folksam“: viršūnėje Volvo ir VW
Aukščiausią įvertinimą pagal realias avarijas gavo 120 modelių. Ženklą „Geras pasirinkimas“ pelnė tik devyni, nes jam reikia ir standartinės stabilumo kontrolės, veiksmingos apsaugos nuo kaklo traumų bei automatinio stabdymo prieš kitus automobilius. Pastarasis, „Folksam“ duomenimis, apie 40 % sumažina riziką įvažiuoti į priekyje esantį automobilį.
- „Mercedes-Benz E klasė“ (2016–2023 m.)
- „Volvo S60“ / „Volvo V60“ (2010–2018 m.)
- „Volvo S60“ / „Volvo V60“ (nuo 2018 m.)
- „Volvo S90“ / „Volvo V90“ (nuo 2016 m.)
- „Volvo V40“ (2012–2019 m.)
- „Volvo XC60“ (2008–2017 m.)
- „Volkswagen Passat“ (2015–2024 m.)
- „Volkswagen Tiguan“ (2016–2024 m.)
- „Ford Tourneo Connect“ / „Ford Transit Connect“ (2018–2023 m.)
Lietuvos pirkėjui svarbiausia eilutė – „Volkswagen Passat“. Šis įvertinimas taikomas tik 2015–2024 m. kartai, ne ankstesnėms.
Toyota, BMW ir Škoda: stiprūs ankstesni rezultatai
Šių markių 2025 m. devintuke nėra, bet tai nereiškia, kad jų automobiliai nesaugūs. 2019 m. „Folksam“ leidime saugiausiu iš 324 įvertintų modelių tapo „Toyota RAV4“ (2013–2018 m.) – 52 % saugesnis už vidutinį automobilį. „BMW 5 serija“ ir „BMW 3 serija“ tada buvo tarp saugiausių savo klasėse, o „Škoda Fabia“ su 37 % pranašumu pateko tarp saugiausių mažųjų automobilių.
Viena priežasčių – griežtesni reikalavimai: senesnės kartos dažniausiai neturėjo standartinio automatinio stabdymo, o be jo ženklas nesuteikiamas net puikiai avarijose besielgiančiam modeliui. Lietuvoje tai aktualu, nes šios markės šalyje populiarios.
Šių naudotų automobilių geriau vengti
Prasčiausią įvertinimą – 1 balą iš 5 – gavo 29 modeliai, dažniausiai maži ir seni. Tarp jų yra ir gerai žinomų markių: „Volkswagen Polo“ (1982–1994 m.), „Volkswagen Lupo“ (1999–2005 m.), „Toyota Starlet“ (1997–1998 m.) ir „Toyota Previa“ (1991–1999 m.). Iš pigių ir dar kelyje sutinkamų automobilių vienetą gavo „Suzuki Swift“ (2005–2010 m.), „Opel Agila“ (2000–2007 m.) ir „Hyundai Matrix“ (2001–2010 m.).
Kas važiavo mažu hečbeku tarp vilkikų magistralėje – tas supranta. „Tų, kurie gauna vienetą, reikėtų saugotis“, – sako švedų žiniasklaidos cituojamas „Folksam“ tyrimų vadovas. Jis perspėja ir apie kitą tendenciją: nauji automobiliai sunkėja, o lengvi seni lieka eisme, tad svorio skirtumas tarp jų didėja. Sunku nepastebėti, kad šalyje, kur naudoti automobiliai dažnai būna vyresni nei dešimties metų, ši lentelė yra ne istorija, o pirkimo vadovas.
Ką patikrinti prieš perkant naudotą
Pirkėjui iš skelbimo pakaktų kelių minučių, kad apie saugumą sužinotų daugiau, nei pasako prierašas „be avarijų“:
- Tikslūs kartos metai. Įvertinimas galioja konkrečiai kartai, todėl tas pats modelio pavadinimas skirtingais metais gali reikšti visai kitą saugumo lygį.
- Standartinė įranga. Ar yra automatinis stabdymas ir stabilumo kontrolė, galima patikrinti pagal VIN kodą arba komplektacijos aprašą.
- Euro NCAP rezultatas ir bandymo metai. Jei realių avarijų duomenų nėra, žiūrėkite, ar modelis gavo penkias žvaigždutes – „Folksam“ kriterijuose vertinami 2009 m. ir vėlesni bandymai.
Visa tai galima išsiaiškinti dar prieš skambinant pardavėjui.
