Degalų rezervo lemputė kai kuriems vairuotojams reiškia signalą artimiausiu metu užsukti į degalinę, kitiems – savotišką iššūkį: kiek kilometrų automobilis dar įveiks? Tačiau bandyti nuolat išnaudoti paskutinius degalų litrus nėra gera automobilio eksploatavimo strategija.
„Auto Świat“ atkreipia dėmesį, kad važiavimas su labai mažu degalų kiekiu gali turėti ne tik akivaizdžią pasekmę – sustojimą kelyje. Šiuolaikinio automobilio degalų tiekimo sistema yra sudėtingesnė, todėl įprotis nuolat važinėti beveik tuščiu baku gali sukelti papildomų problemų.
Kiek iš tikrųjų galima nuvažiuoti užsidegus lemputei?
Universalaus skaičiaus nėra. Viename automobilyje perspėjimas gali pasirodyti likus keliems litrams, kitame – gerokai anksčiau. Skiriasi bakų talpa, variklių sąnaudos, gamintojų pasirinktas perspėjimo algoritmas ir automobilio apskaičiuojamas likęs nuvažiuojamas atstumas.
Be to, prietaisų skydelyje rodomas likęs nuotolis yra skaičiavimas, o ne pažadas. Jis remiasi ankstesnėmis arba momentinėmis degalų sąnaudomis. Pasikeitus važiavimo sąlygoms prognozė gali sparčiai mažėti.
Jeigu paskutinius kilometrus ramiai važiavote užmiesčio keliu, o vėliau patekote į spūstį, pradėjote važiuoti į įkalnę ar smarkiai padidinote greitį, faktinės sąnaudos gali būti didesnės nei tos, pagal kurias automobilis prieš kelias minutes apskaičiavo likusį atstumą.
Degalų siurbliui reikia tinkamų darbo sąlygų
Daugelyje benzininių automobilių elektrinis degalų siurblys sumontuotas bake. Degalai aplink jį prisideda prie šilumos pašalinimo ir normalaus sistemos darbo. Todėl nuolatinis važinėjimas su minimaliu degalų kiekiu nėra idealus režimas.
Tai nereiškia, kad vieną kartą užsidegus rezervo lemputei siurblys iš karto suges. Automobiliai suprojektuoti taip, kad vairuotojas turėtų rezervą pasiekti degalinę. Problema labiau susijusi su nuolatiniu įpročiu ignoruoti perspėjimą ir reguliariai važinėti praktiškai iki visiško bako ištuštinimo.
Situaciją komplikuoja posūkiai ir nuolydžiai
Kai bake degalų daug, jų padėties pokyčiai praktiškai neturi reikšmės. Tačiau likus labai mažam kiekiui situacija keičiasi. Staigesniame posūkyje, kylant ar leidžiantis šlaitu degalai bake persiskirsto.
Automobilių bakuose naudojamos pertvaros ir speciali konstrukcija, skirta užtikrinti stabilų tiekimą, tačiau visiškai tuščio bako fizikos jos nepanaikina. Priartėjus prie absoliučios ribos degalų tiekimas gali sutrikti.
Dyzeliniam automobiliui visiškas ištuštėjimas gali būti ypač nemalonus
Dyzelinių variklių degalų sistemos veikia dideliu slėgiu ir yra jautrios tinkamam degalų tiekimui. Jei bakas visiškai ištuštėja ir į sistemą patenka oro, vien įpilti kelis litrus dyzelino ne visada pakanka, kad automobilis iš karto normaliai užsivestų.
Konkreti procedūra priklauso nuo automobilio konstrukcijos. Kai kurios sistemos geba nusiorinti pačios, kitoms gali reikėti papildomų veiksmų ar net serviso pagalbos. Todėl dyzelinio automobilio savininkui bandymas nustatyti „tikrąjį“ rezervo atstumą gali baigtis gerokai nepatogiau nei paprastu pasivaikščiojimu iki degalinės.
Žiemą yra dar viena priežastis laikyti daugiau degalų
Lietuvoje verta prisiminti ir žiemos sąlygas. Įstrigus dėl pūgos, avarijos ar uždaryto kelio, degalų atsarga tampa ne vien techninės automobilio priežiūros klausimu. Veikiantis variklis gali būti reikalingas salono šildymui, todėl ilgesnėje kelionėje šaltuoju metų laiku važiuoti beveik tuščiu baku nėra racionalu.
Žinoma, stovint su veikiančiu varikliu būtina užtikrinti, kad išmetimo vamzdis nebūtų užverstas sniegu, ir niekada nelaikyti veikiančio automobilio uždaroje patalpoje dėl apsinuodijimo anglies monoksidu rizikos.
Ar reikia visada laikyti pilną baką?
Ne. Nėra būtinybės po kiekvienos kelionės papildyti baką iki pat viršaus. Svarbiausia – neleisti važiavimui su minimaliu degalų kiekiu tapti kasdieniu įpročiu.
Užsidegusi rezervo lemputė yra būtent perspėjimas, kad degalų atsargos artėja prie ribos. Protingiausia ją vertinti ne kaip leidimą pradėti skaičiuoti rekordinius kilometrus, o kaip priminimą artimiausiu patogiu metu užsukti į degalinę.
Rodomas likęs atstumas nėra garantija
Šiuolaikiniai automobiliai gana tiksliai apskaičiuoja vidutines sąnaudas, tačiau jie negali žinoti, kokiomis sąlygomis važiuosite po pusvalandžio. Priešpriešinis vėjas, didesnis greitis, priekaba, įkalnės, spūstys ar šaltas oras gali pakeisti energijos poreikį.
Todėl net jei ekrane matote, pavyzdžiui, keliasdešimt kilometrų likusio nuotolio, nereikėtų planuoti atvykti į degalinę paskutinį kilometrą. Nedidelė atsarga kainuoja mažiau nei techninė pagalba kelyje.
