Naujos kartos hibridinis jėgos agregatas žada vidutines degalų sąnaudas, mažesnes nei 3,3 litro 100 kilometrų pagal WLTP sąlygas. Ispanijoje „Horse Powertrain“ bendradarbiaujant su „Repsol“ sukurtas „H12 Concept“ siekia suderinti aukštą šiluminį efektyvumą su 100 % atsinaujinančių degalų suderinamumu. Tuo metu, kai Europoje diskutuojama apie vidaus degimo variklių ateitį, tokie pokyčiai rodo, kad vidaus degimo technologija toli gražu nėra baigta.
3,3 l/100 km nebėra tik laboratorinis siekis
Pranešama, kad „H12 Concept“ hibridinis jėgos agregatas pasiekia apie 44,2 proc. šiluminį efektyvumą. Palyginimui, tradiciniai benzininiai varikliai paprastai veikia gerokai mažesniu efektyvumu. Šis patobulinimas pasiekiamas derinant aukštą suspaudimo laipsnį, pažangią degimo kontrolę ir sumažintą vidinę trintį.
Pagrindinės techninės savybės, lemiančios efektyvumo padidėjimą
- Didelis 17:1 suspaudimo laipsnis
- Naujos kartos EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistema
- Optimizuota turbokompresoriaus konstrukcija
- Patobulinta uždegimo sistema
- Patobulinta hibridinė transmisija
Remiantis WLTP matavimais, vidutinės degalų sąnaudos vidutinio dydžio automobilyje gali išlikti mažesnės nei 3,3 l/100 km. Nors realus vairavimas visada priklauso nuo eismo, temperatūros ir vairavimo stiliaus, tokie skaičiai priartina sistemą prie kai kurių dyzelinių variklių standartų.
Atsinaujinantis kuras vaidina pagrindinį vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį
Pajėgų agregatas suprojektuotas veikti su 100 % atsinaujinančiu kuru. Tai žymiai sumažina CO₂ išmetimą per visą gyvavimo ciklą, palyginti su įprastu benzinu. Vidutinio dydžio automobilyje, per metus nuvažiuojančiame maždaug 12 500 km, metinis CO₂ išmetimas galėtų būti sumažintas iki 1,77 tonos, palyginti su panašia transporto priemone, varoma tradiciniu benzininiu varikliu.
Šis požiūris ypač aktualus Europos rinkoms, įskaitant Lietuvą, kur visiškas elektrifikavimas vis dar gali susidurti su infrastruktūros ir įperkamumo iššūkiais. Atsinaujinantys degalai kartu su labai efektyviomis hibridinėmis sistemomis galėtų pasiūlyti pereinamąjį kelią, nereikalaujant nedelsiant didelio masto įkrovimo tinklo plėtros.
Hibridinės sistemos toliau tobulėja, nepaisant naratyvų apie elektromobilių dominavimą
Viešosiose diskusijose elektrifikavimas dažnai įvardijamas kaip tiesioginis vidaus degimo variklių pakaitalas. Tačiau hibridinės technologijos ir toliau sparčiai tobulėja. Didesni suspaudimo laipsniai, pažangūs tepimo sprendimai ir sumažinta vidinė trintis rodo, kad laipsniška inžinerijos pažanga vis dar gali duoti apčiuopiamos naudos.
„Horse Powertrain“ nėra naujokė šioje srityje. Jos hibridinės sistemos jau naudojamos keliuose „Renault Group“ modeliuose, įskaitant „Dacia“ ir „Renault“ automobilius. Bendrovė taip pat pristatė kompaktiškus elektromobilių nuvažiuojamo atstumo didinimo sprendimus, dar labiau išblukinančius ribą tarp tradicinių ir elektrifikuotų jėgos agregatų.
Vien efektyvumas gali nenulemti sėkmės rinkoje
Nors techniniai duomenys daug žadantys, jų diegimas priklausys nuo gamybos sąnaudų, reguliavimo suderinimo ir degalų prieinamumo. Atsinaujinantys degalai dar nėra visuotinai prieinami visoje Europoje. Kainų ir tiekimo stabilumas turės įtakos tam, ar tokie sprendimai įgis masinės rinkos populiarumą.
Lietuvoje vairuotojams, vertinantiems būsimus transporto priemonių pasirinkimus, pagrindinis klausimas išlieka praktiškas: ar itin efektyvus hibridas su atsinaujinančiais degalais yra realesnis trumpalaikis sprendimas nei visiškai elektrinė transporto priemonė? Technologijoms toliau tobulėjant, atsakymas gali mažiau priklausyti nuo ideologijos, o daugiau nuo infrastruktūros ir sąnaudų realybės.
