Metų pradžioje pasikeitė ir iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių homologacijos būdas ES. Dėl to gamintojai neteko galimybės apeiti ribojančias CO2 emisijos ribas. Tai kelia rimtą grėsmę įkraunamiems hibridiniams automobiliams populiarių gamintojų asortimente. Jei jie nesuteikia naudos – kam juos gaminti?
Ne paslaptis, kad gamintojų deklaruojami degalų sąnaudų rezultatai jau daugelį metų gerokai prasilenkia su tikrove. Siekiant tai ištaisyti, 2018 m. rugsėjo mėn. ES buvo įvestas naujas tipo patvirtinimo ciklas. Realybę labiau atitinkantis WLTP režimas pakeitė ankstesnį NEDC režimą, todėl gamintojų deklaruojamos degalų sąnaudos šoktelėjo beveik 30 proc.
Įkraunami hibridai nebėra ekologiški. Dar vienas smūgis vidaus degimo varikliams
Dabar panašūs pokyčiai palietė ir iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius. Iki šiol tokių automobilių degalų sąnaudos, taigi ir išmetamo CO2 kiekis, buvo apskaičiuojamas pagal specialius algoritmus imituojant 800 km atstumą. Dėl to, atsižvelgdami į tokios „ekspedicijos“ pradžią su visiškai pakrautu akumuliatoriumi ir duomenis apie, pavyzdžiui, rekuperaciją, gamintojai galėjo deklaruoti rekordiškai mažas degalų sąnaudas. Pavyzdžiui, šiandien kainoraščiuose netrūksta didelių šeimyninių visureigių, kurie oficialiai sunaudoja mažiau nei 3 l/100 km.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti naujas „Euro 6e-bis“ išmetamųjų teršalų standartas, o kartu ir nauji iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių sertifikavimo metodai. Imituojamas atstumas, kuriam apskaičiuojamos vidutinės degalų sąnaudos, pailgintas nuo 800 iki 2 200 km.
Kol kas naujasis transporto priemonių sertifikavimo metodas taikomas tik naujai homologuotiems automobiliams. Tačiau tai pasikeis 2026 m. sausio 1 d., kai visi ES parduodami nauji lengvieji automobiliai turės būti matuojami pagal naująjį ciklą. Tarsi to būtų negana – tuo pat metu įsigalios dar vienas standartas, „Euro 6e-bis-FCM“, kuris vėl prailgins modeliuojamą atstumą, šį kartą iki 4 260 000 km.
Iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių degalų sąnaudos padvigubėjo. Nuo sausio mėn. jie nebėra pelningi
Tiesiai šviesiai tariant, naujosios taisyklės nukreiptos į iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, kurie ne vėliau kaip kitais metais, kai „Euro 6e-bis“ standartas jau bus taikomas visiems ES parduodamiems tokiems automobiliams, paprasčiausiai nebebus pelningi.
Tai geriausiai iliustruoja 2022 m. Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) atlikti tyrimai, kurių metu buvo išbandytas tuo metu planuotas ankstesnės kartos hibridinis BMW X1 xDrive25e. Gamintojas – pagal tuo metu galiojusią procedūrą – deklaravo, kad degalų sąnaudos – daugiausiai – 2,1 l/100 km. Tai reiškia, kad išmetamų teršalų kiekis siekė 48,7 g CO2/km. Atsižvelgus į „Euro 6e-bis“ standarto prielaidas, ICCT pasiekė 4,13 l/100 km arba 96 g CO2/km sąnaudas.
Tai yra 2,4 gramo daugiau nei šiuo metu galiojantis (nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis) vidutinis ES naujų automobilių išmetamo CO2 kiekis. Kai šis rodiklis viršijamas, gamintojams pagal CAFE taisykles skiriama 95 eurų bauda už kiekvieną gramą už kiekvieną išmetamą automobilį.
Kokia bauda gresia vidaus degimo automobiliui? 95 eurai už kiekvieną gramą CO2
Neseniai Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) vadovas Luca de Meo prognozavo, kad kasmet ES skiriamos baudos transporto priemonių gamintojams už viršytą išmetamo CO2 kiekį automobilių pramonei gali kainuoti iki 15 mlrd. eurų. Norint išlaikyti dabartinį gamybos lygį, gamintojams tektų sumokėti baudas už maždaug 9,2 mln. automobilių. Jei šios baudos būtų perkeltos pirkėjams, tai reikštų, kad kiekvienas ES šalyse parduodamas vidaus degimo variklis vidutiniškai pabrangtų mažiausiai 1 630 eurų.
Alternatyva, kaip išvengti baudų, – uždaryti 10 Europos automobilių gamyklų arba padidinti elektromobilių pardavimus. De Meo prognozavo, kad norint išvengti baudų, elektra varomiems automobiliams reikėtų užimti apie 25 proc. Europos rinkos. Tačiau toks scenarijus atrodo labai mažai tikėtinas, nes šiuo metu jų pardavimai sudaro apie 13 proc. visos Europos rinkos.
Ar iš rinkos išnyks iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai? Juos pakeis pigūs elektra varomi automobiliai iš Kinijos
Drąsiai prognozuojama, kad, radikaliai pakeitus degalų sąnaudų matavimo būdą, Europoje hibridinių automobilių su įkraunamaisiais prie elektros tinklo šaltiniais dienos bus suskaičiuotos. Taigi, kaip gamintojai bandys išvengti baudų už išmetamą CO2 kiekį? Išbandytas būdas – išpirkti vadinamuosius išmetamųjų teršalų sertifikatus iš tokių elektromobilių gamintojų kaip „Tesla“ ar BYD.
Artimiausiu metu pirkėjai taip pat gali tikėtis palyginti nebrangių, bendradarbiaujant su kinais pagamintų elektromobilių.
„Jei norime to pasiekti, turėsime bendradarbiauti su Kinijos gamintojais.“, – Luca de Meo interviu Belgijos laikraščiui „l’Echo“ teigė.
Šiuo keliu jau seniai eina, pavyzdžiui, „Stellantis“, kuri nuo spalio mėnesio savo gamykloje Lenkijoje, Tychy mieste, gamina Kinijos prekės ženklo „Leapmotor“ elektromobilius Europos rinkoms.
