Aplinkosaugos grupės kaltina automobilių pramonės lobistus dėl išmetamųjų dujų taršos apribojimų įšaldymo, tačiau dabar elektromobiliams taikomi stabdžių ir padangų kietųjų dalelių apribojimai.
Įstatymų leidėjams pritarus naujausiam ES standartų rinkiniui, lengvųjų automobilių ir mikroautobusų išmetamųjų dujų taršos ribos išliko nepakitusios, tačiau į jas įtrauktos kenksmingos stabdžių ir padangų dilimo kietosios dalelės atspindi faktą, kad elektrinės transporto priemonės jokiu būdu nėra netaršios.
Pirmadienio vakarą (gruodžio 18 d.) vykusiose užkulisinėse derybose vyriausybės atstovai ir Europos Parlamento nariai pasiekė kompromisą dėl „Euro 7“ reglamento, taip užbaigdami naujausią ir tikriausiai paskutinę 1992 m. pradėtą taikyti vis griežtesnių teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx) ir sieros dioksido (SO2), ribinių verčių seriją.
„Euro 7“ direktyva reglamentuoja transporto priemonių ir variklių išmetamų teršalų kiekį, siekiant sumažinti kelių transporto išmetamų oro teršalų kiekį; ji taikoma lengviesiems automobiliams, furgonams ir sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) griežtai pasisakė prieš griežtesnius standartus, kurie, jos teigimu, būtų brangūs ir bet kuriuo atveju nereikšmingi iki 2035 m., kai atskiri teisės aktai, kuriais reikalaujama, kad į aplinką nebūtų išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vidaus degimo variklius, taigi ir išmetamųjų teršalų ribas, padarys nebeaktualius.
ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries palankiai įvertino sprendimą išlaikyti dabartines ribas, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl naujų nuostatų, susijusių su oro tarša, susijusia su stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimu kelyje. „Svarbu pažymėti, kad daugelis naujųjų nuostatų kelia didelių techninių ir investicinių sunkumų lemiamu judumo be taršos pertvarkos metu“, – sakė S. de Vries.
Briuselyje veikiančios žaliųjų grupės „Transportas ir aplinka“ atstovas Lucienas Mathieu „Euro 6“ ribų įšaldymą įvertino kaip ženklą, kad automobilių lobistai „po kelerių metų, praleistų dykumoje po „Dyzelgeito“, grįžo į valdžią“, turėdamas omenyje 2015 m. kilusį išmetamųjų teršalų kiekio bandymų klastojimo skandalą, dėl kurio abiejose Atlanto pusėse buvo nuteisti vadovai.
Priimtuose „Euro 7“ teisės aktuose benzininiams automobiliams nustatyta 60 miligramų vienam kilometrui, o dyzeliniams automobiliams – 80 mg NOx emisijos riba, atitinkanti 2014 m. galiojančius teisės aktus. Europos Komisija siūlė sumažinti dyzelinui taikomą ribą iki benzinui taikomos ribos.
Tačiau vienas svarbus teisės akto pakeitimas, apie kurį užsiminė de Vriesas, buvo tai, kad į „Euro 7“ standartą buvo įtrauktos stabdžių išmetamų kietųjų dalelių ribinės vertės: Standartizuotomis bandymų sąlygomis – 7 mg vienam kilometrui, o elektromobiliams, kurie taip pat gali naudoti rekuperacinį stabdymą greičiui mažinti, taikoma griežtesnė 3 mg riba. Taip pat skaitykite: „Ar elektromobiliai yra ekologiški? Gamyba, eksploatacija ir utilizacija“.
Be to, reglamente numatyta, kad nuo 2026 m. ES bus ribojama tarša dėl padangų dilimo, nebent iki to laiko būtų sudarytas tarptautinis susitarimas. Padangos yra ne tik pagrindinis taršos smulkiomis kietosiomis dalelėmis, kurios yra susijusios su daugeliu kvėpavimo takų ir kitų sveikatos sutrikimų, šaltinis, bet ir vienas iš pagrindinių į aplinką patenkančių mikroplastiko šaltinių, kurio taršą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti bent 30 proc.
Nevyriausybinės organizacijos Aplinkosaugos standartų koalicijos (ECOS) atstovas Mathias Falkenbergas teigė, kad „Euro 7“ standartai galėtų padėti pasiekti šį tikslą, tačiau įspėjo, kad vien šio reglamento nepakaks. „Tačiau be papildomos politikos, skirtos spręsti didėjančių, sunkėjančių ir gausėjančių transporto priemonių problemą, patobulintų padangų nepakaks ir bendras padangų išmetimo lygis toliau didės“, – sakė jis.
Autobusų ir sunkvežimių išmetamųjų dujų taršos ribos buvo sugriežtintos pagal lygiagretų politinį susitarimą dėl „Euro 7“ standartų, taikomų sunkiasvorėms transporto priemonėms.