Šią savaitę Berlyne vykusiame automobilių pramonės asociacijos naujametiniame priėmime BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse, stovėdamas salės priekyje, turėjo pagrindo jaustis teisus.
Scenoje transporto ministras Volkeris Vissingas (Volker Wissing) pamokslavo politikos formuotojams ir pramonės vadovams apie „technologinio atvirumo“ svarbą mažinant tranzito išmetamųjų teršalų kiekį.
Jis sakė, kad politikos formuotojams ir gamintojams sutelkus dėmesį tik į baterijomis varomas transporto priemones, svarbiausia Vokietijos pramonės šaka lieka neapsaugota, o jo žodžiai pakibo ant prognozės, kad didžiausioje Europos automobilių rinkoje elektrinių transporto priemonių paklausa smuks.
Tą patį Zipse jau ne vienerius metus kartoja ir pasisako už lanksčias gamybos linijas vidaus degimo, hibridiniams ir net vandeniliu varomiems automobiliams.
Atsargi generalinio direktoriaus strategija, kuri sutampa su jo pirmtako strategija, buvo užsipulta kaip nepakankamai agresyvi siekiant mesti iššūkį elektromobilių gamybos lyderei „Tesla“.
Dabar Zipė, atrodo, įžvelgė ateitį. Lėtėjant elektromobilių įsisavinimo tempui ir iš šono grįžtant įkraunamiems hibridiniams automobiliams, atsargus BMW požiūris nebeatrodo tokia bloga idėja.
„Vokietijoje elektromobilių paklausa šiais metais neatrodo gera“, – sakė Janas Burgardas, automobilių konsultacijų bendrovės „Berylls strategy advisors“ vadovas. „Viršutinė elektromobilių rinkos dalis beveik prisotinta, o žemesnės klasės 25 000 eurų segmente pasiūla menka.“
Po kelerius metus trukusio spartaus augimo parduoti elektromobilius tampa vis sunkiau. Europoje nebelieka dosnių vyriausybės lengvatų, o JAV jas gali gauti vis mažiau transporto priemonių.
Nors daugybė naujų modelių ir lengvos išperkamosios nuomos galimybės pritraukė elektros entuziastų dėmesį, po kelerių metų nuo elektromobilių revoliucijos infrastruktūra ir kaina vis dar yra kliūtys, trukdančios plačiai paplitusiems elektromobiliams.
Vokietijoje, vyriausybei gruodžio mėn. panaikinus subsidijas, pardavimai šiemet turėtų sumažėti 14 proc. ir tai bus pirmas sumažėjimas nuo 2016 m., teigia lobistų grupė VDA.
Taip pat skaitykite: „Vokiečiams jau atsibodo elektromobiliai ir hibridai. Jie grįžta prie benzino!“
Visame pasaulyje rinkos stebėtojai sumažino prognozes, atsižvelgdami į tai, kad transporto priemonės yra daug pigesnės už analogiškus vidaus degimo varikliu varomus automobilius, nepaisant kainų karo, kurį pradėjo „Tesla“.
Ketvirtadienio renginys buvo bandymas įlieti šiek tiek optimizmo į vis niūresnę pramonę.
Wissing gyrė Vokietijos automobilių gamintojus ir gyrė jų technologiją kaip „užsienyje švenčiamą“. Paklaustas, ką vyriausybė galėtų padaryti, kad sustiprintų Vokietijos elektromobilių rinką, transporto ministras išsakė vieną mintį: „Įkrovimo infrastruktūra.“
Tačiau šioje srityje Berlynas atsilieka. 2022 m. spalį Wissing pristatė ambicingą strategiją investuoti 6,3 mlrd. eurų į nacionalinę infrastruktūrą, kuri 2030 m. padidintų įkrovimo stotelių skaičių Vokietijoje iki milijono.
Tai nepavyko padaryti taip greitai, kaip planuota. Infrastruktūros institucijos duomenimis, praėjusių metų rugsėjį Vokietijoje buvo tik apie 105 000 veikiančių viešųjų įkrovimo stotelių.
VDA pažymėjo, kad, esant dabartiniam statybos tempui, Vokietijai reikės patrigubinti tempą, jei ji nori pasiekti 2030 m. tikslą.
Taip pat skaitykite: „Elektromobilių nuotolio testas žiemą Norvegijoje: „Tesla Model 3 Highland“ nepasiekė reikiamos ribos“.
Įkrovimo mįslė ir tai, kas už jį mokės, lieka neišspręsta dar daugelį metų po perėjimo prie elektromobilių. Nors VDA renginyje dalyvavę politikos formuotojai ir automobilių pramonės atstovai sutiko, kad įkrovimas yra labai svarbus norint vėl paskatinti susidomėjimą elektromobiliais, niekas nenorėjo pasakyti, kas ir kaip turėtų finansuoti tokią infrastruktūros plėtrą. Pasak Deutsche Bank analitikų pranešimo, didėjančios elektros energijos kainos dar labiau sumažino paklausą.
Kitas pagrindinis iššūkis elektromobilių paplitimui – kainos. Koalicija turi pasiekti savo tikslą – iki 2030 m. į kelius išleisti 15 mln. elektromobilių, antraip gali būti neįgyvendinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai.
Lapkričio mėn. duomenimis, Vokietijos keliuose važinėjo tik apie 1 mln. arba 2 proc. visų automobilių, kurie buvo visiškai elektriniai. Kai kurie analitikai mano, kad be papildomų subsidijų pasiekti 2030 m. tikslą bus sudėtinga.
„Manau, kad, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, nerealu iki 2030 m. pasiekti, kad Vokietijos keliuose važinėtų 15 mln. elektromobilių“, – sakė automobilių konsultantas Burgardas.
Automobilių gamintojai jau pradeda apsidrausti. „Volkswagen Group“ priklausantis „Audi“ prekės ženklas mažina savo elektromobilių asortimentą, o „VW“ atsitraukia nuo planų parduoti savo akumuliatorių padalinio akcijų paketus.
Jei elektromobilių gamybos sulėtėjimas peraugs į ilgalaikį nuosmukį, tai gali pakenkti milijardinėms pramonės investicijoms ir reikšti, kad automobilių gamintojai nesugebės suspėti įgyvendinti naujų taisyklių, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu.
Tuo tarpu vis ilgesnis kelias iki elektromobilių diegimo skatina vairuotojus ilgiau naudotis savo taršiais senais automobiliais, teigia DAT, kuri renka duomenis apie automobilių pramonę.
BMW atstovui Zipse’ui visa tai gali būti laikoma pergalės priežastimi. Praėjusiais metais duodamas interviu laikraščiui „Handelsblatt“ jis apkaltino tuos, kurie skelbia vidaus degimo variklių mirtį, kaip „aplaidžius“, atsižvelgiant į tai, kaip toli turi nueiti elektromobiliai.
„Ar manote, kad tokiuose regionuose kaip Pietų Italija per dvylika metų įkrovimo stotelės bus įrengtos kiekviename kaime?“ – sakė jis.
