Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad laikinai stabdomas planuotų naujų greičio matavimo prietaisų įrengimas šalies keliuose. Sprendimą sustabdyti planuojamus įrengti naujus greičio matavimo prietaisus Kelių direkcija priėmė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių ruožus, tinkamus tokiems prietaisams įrengti.
Iš pradžių buvo planuota iki kitų metų pabaigos valstybinės reikšmės keliuose papildomai įrengti 50 momentinių greičio matavimo prietaisų ir greičio matavimo sistemų. Tačiau Kelių direkcija nusprendė sustabdyti planuotus viešuosius pirkimus, peržiūrėti metodiką, iš naujo ją įvertinti ir atnaujinti remiantis naujausiais eismo įvykių statistiniais duomenimis.
Kelių direkcijos sprendimu laikinai sustabdyti planus siekiama padidinti anksčiau taikyto greičio matuoklių įrengimo proceso skaidrumą ir užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šiuo klausimu.
„Greičio matuokliai yra tik viena iš Kelių direkcijos diegiamų eismo saugumo priemonių. Neabejojame jų efektyvumu drausminant vairuotojus ir saugant gyvybes keliuose. Vis tik nesiekiame greičio matavimo sistemų diegti bet kokiomis aplinkybėmis. Priešingai, diegdami naujas greičio matavimo sistemas Lietuvos keliuose, tikimės didesnio atsakingų institucijų įsitraukimo, jų pagalbos užtikrinant, kad greičio matavimo įrengimo procesas keliuose vyktų skaidriai, parenkant tinkamiausias jų statymo vietas ir užtikrinant, kad būtų pasiektas bendras visų mūsų tikslas – užtikrinta saugi kelionė ir išvengta beprasmių žūčių keliuose“, – sako Kelių direkcijos Infrastruktūros plėtros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Kilus viešoms diskusijoms dėl greičio matuoklių reikalingumo ir jų įrengimui tinkamų vietų parinkimo, Lietuvos automobilių kelių direkcija rugsėjo pabaigoje kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama įvertinti planuojamų momentinio ir vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietų tinkamumą ir tam tikslui nustatytos metodikos patikimumą. Nors institucija nenustatė esminių pastabų ar pasiūlymų dėl metodikos, tačiau pateikė naudingų rekomendacijų, į kurias bus atsižvelgta atliekant greičio matavimo sistemų metodikos peržiūrą.
Be to, Kelių direkcija nusprendė inicijuoti greičio matuoklių įrengimo vietų nustatymo metodikos perdavimą kitoms institucijoms, atsakingoms už eismo saugumo priežiūrą.
„Jei greičio matuoklių atrankos ir įrengimo metodiką rengs ir įgyvendins Kelių direkcija, o ją tvirtins kita eismo saugą šalies keliuose prižiūrinti institucija, tokiu būdu būtų užtikrintas nešališkas greičio matavimo sistemų įrengimo procesas ir maksimaliai atitiktų valstybės ir visuomenės lūkesčius“, – sako M. Gedaminskas.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio greičio matavimo įrenginiai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Anksčiau sprendimai dėl kamerų įrengimo prioritetų konkrečiose vietose buvo priimami remiantis metodika, pagal kurią pagrindinis kriterijus buvo eismo įvykių skaičius kelio ruože. Remiantis statistiniais duomenimis, kelių ruožuose, kuriuose šiuo metu įrengtos greičio matavimo priemonės, eismo įvykių skaičius sumažėjo 8 kartus.
Lapkričio mėnesį Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad pagrindiniai motyvai, skatinantys vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių ir pasirinkti saugų greitį, yra eismo įvykio baimė ir greičio matuokliai. Apklausa taip pat parodė, kad du iš trijų respondentų sutiko, jog greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Lietuva nėra vienintelė šalis, diegianti greičio matavimo prietaisus keliuose. Švedijoje, kuri yra eismo saugumo lyderė Europos Sąjungoje, keliuose taip pat naudojamos momentinio greičio matavimo sistemos, kurių kasmet padaugėja apie 200 vienetų. Ispanijoje neseniai buvo išbandyti nauji greičio matavimo prietaisai, siekiant nustatyti, ar vairuotojai sąmoningai mažina greitį susidūrę su įrengtu greičio matuokliu. Jei ši naujovė pasiteisins, Jungtinė Karalystė ketina naudoti šį metodą kaip vieną iš vidutinio greičio matuoklių alternatyvų.
Lietuvos keliuose greičio matuokliais užfiksuoti pažeidimai automatiškai perkeliami į Administracinių nusižengimų registrą. Tolesnį baudų skyrimo procesą prižiūri policija, o visos lėšos, surinktos iš baudų už greičio viršijimą, patenka į valstybės biudžetą. Taip pat skaitykite: „Kaip sužinoti ar gavau baudą? Baudų tikrinimas“.