Degalų kainos Europoje pasiekia rekordines aukštumas – ir Lietuva nėra išimtis. Prancūzijoje valdžia jau svarsto stiprinti finansinę paramą vairuotojams, tuo tarpu Lietuvos premjeras aiškiai pasakė: biudžetui nekainuojančio būdo atpiginti degalus nėra. Kas iš tikrųjų vyksta ir kiek dar gali pabrangti kuras?
Kodėl kainos šoka visoje Europoje
Pagrindinė priežastis – dronų atakos prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, sukėlusios staigų naftos rinkos sukrėtimą. Saudo Arabija tiekė beveik pusę „Orlen Lietuva” reikalingos žaliavos, o nors perdirbėjai jau susirado, kuo pakeisti arabišką naftą (daugiausia – norvegišką), alternatyvi žaliava kainuoja brangiau. Per savaitę Brent naftos kaina pašoko net 7,6 proc.
Prancūzijoje ši situacija sukėlė tokį politinį atsaką, kad vyriausybė svarsto ne tik pratęsti, bet ir padidinti bei išplėsti „didelio kilometražo” vairuotojams skirtą 100 eurų subsidiją, kuri iki šiol pasiekė tik pusę iš 3 milijonų potencialių gavėjų. Sprendimą turėtų priimti šios savaitės pradžioje.
Kaip situacija atrodo Lietuvoje
Lietuvoje dyzelino kaina jau viršija 2 eurus už litrą, o šią savaitę laikosi virš 2,20 euro. Ekonomistų vertinimu, iki lapkričio vidurio dyzelino kaina gali viršyti 2,5 euro už litrą, o esant nepalankiausiam scenarijui – priartėti prie 3 eurų. Dar rugsėjo viduryje dyzelinas Lietuvoje kainavo apie 2,18 euro, o benzinas – apie 1,92 euro už litrą, ir jau tuomet dyzelino kaina buvo 1,2 proc. aukštesnė už ES vidurkį – tik aštuonios ES šalys turėjo brangesnį dyzeliną nei Lietuva.
Palyginti su praėjusių metų rugsėju, benzinas pabrango maždaug 0,53 euro, o dyzelinas – apie 0,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad pilnas 50 litrų bako užpildymas dabar kainuoja apytiksliai 26–35 eurais brangiau nei prieš metus.
Skirtingas atsakas – Prancūzija ir Lietuva
Kol Prancūzijos vyriausybė ieško būdų, kaip amortizuoti kainų šoką konkrečioms vairuotojų grupėms skirta pinigine parama, Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad biudžetui nekainuojančių galimybių atpiginti dyzeliną nėra. Kitaip tariant, bet koks tiesioginis kainų mažinimas Lietuvoje reikštų papildomas išlaidas valstybės biudžetui, o tokio sprendimo šiuo metu nesvarstoma.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojai liks vieni akis į akį su brangstančiais degalais? Kol kas taip – jokia tiesioginė kompensacinė priemonė, panaši į Prancūzijos „grands rouleurs” premiją, Lietuvoje nesvarstoma.
Ką tai reiškia vairuotojams
Kainų kilimas jau matomas ne tik degalinėse, bet ir platesniame kontekste – pigesnės transportavimo sąnaudos tampa praeitimi, o tai neišvengiamai atsilieps ir kitų prekių bei paslaugų kainoms. Kol geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose nesumažės, o alternatyvių naftos tiekimo šaltinių kaina liks aukšta, tikėtina, kad degalų kainos Lietuvoje ir toliau kils.
Vairuotojams, kurių darbas ar kasdienybė priklauso nuo automobilio, belieka stebėti situaciją ir, jei įmanoma, optimizuoti kuro sąnaudas – rinktis ekonomiškesnį važiavimo stilių, planuoti maršrutus efektyviau ar palyginti degalinių kainas prieš pildant baką.
