Nuo šiandien, spalio 3 d., Lenkijoje galioja naujos degalų kainų lubos – ir skirtumą kasoje vairuotojai pajus iš karto, be jokių išlygų. Energetikos ministerija paskelbė konkrečius skaičius: 95 benzinas negalės kainuoti daugiau nei 6,73 zloto litrui, 98-asis – 7,59 zloto, dyzelinas – 7,88 zloto. Tai apytiksliai 1,54–1,8 euro litrui, priklausomai nuo kuro rūšies. Ir tai – ne atsitiktinis rinkos svyravimas, o sąmoningas valdžios sprendimas.
Kas pasikeitė nuo šiandienos
Pagal energetikos ministro Miłoszo Motykos paskelbtą tvarką, maksimali degalų kaina skaičiuojama kiekvieną darbo dieną – imama penkių didžiausių rinkos dalyvių vidutinė didmeninė kaina, prie jos pridedamas akcizas, kuro mokestis, fiksuotas 30 grašių antkainis degalinei ir PVM. Nauja riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Trejos naujos degalų kainų lubos, kurios galios nuo spalio 3 d.:
- 95 benzinas – iki 6,73 zloto/l (apie 1,54 €/l)
- 98 benzinas – iki 7,59 zloto/l (apie 1,74 €/l)
- Dyzelinas – iki 7,88 zloto/l (apie 1,8 €/l)
Svarbiausia – šios lubos taikomos visoms degalinėms be išimčių. Nesvarbu, ar tai greitkelio degalinė, ar mažas miestelis provincijoje.
Kodėl kaina krenta tiek smarkiai
Pagrindinė priežastis – ne pasaulinės naftos kainos, o mokesčių pertvarka. Lenkijos vyriausybė PVM degalams sumažino nuo 23 iki 8 proc., kartu koregavo akcizą. Programa, pavadinta „Mažesnės kuro kainos“, veiks iki 2026 m. gruodžio 31 d. Palyginti su rugsėjo 30 d. rinkos vidurkiu, vairuotojai nuo šeštadienio mokės mažiausia 1,46 zloto/l mažiau už benziną ir 1,26 zloto/l mažiau už dyzeliną. Užpildant 50 litrų baką, tai apie 73 ir 63 zlotus – atitinkamai beveik 17 ir 14 eurų per vieną užpildymą.
Bet ar toks dirbtinis kainos sulaikymas kainuoja tik degalinėms? Ne. Skirtumą tarp rinkos kainos ir leistinos ribos kompensuoja valstybės biudžetas – per mažesnes mokesčių pajamas.
Lenkija šiuo žingsniu nėra vieniša. Panašias fiksuotas kainų lubas pavasarį jau buvo pritaikiusi ir Čekija, nors Vokietijoje pasirinktas kitas modelis – ne fiksuota kaina, o taisyklė, ribojanti degalinių pelno maržą.
Kaip tai jaučiama Lietuvos pasienyje
Lietuvoje panašių dirbtinių kainų lubų šiuo metu nėra – rinką formuoja konkurencija ir mokesčiai, bet fiksuotos viršutinės ribos nėra. Tai reiškia, kad kainų skirtumas tarp dviejų kaimyninių šalių dabar gali kisti greičiau, nei vairuotojai įpratę.
Varšuvoje skaičiuoja litrą iki grašio. Vilniuje – tik stebi, kaip kaina keičiasi ekranuose prie kelio.
Pasienio regionuose, tarp Kalvarijos ir Suvalkų, pigesnis kuras kitoje valstybės pusėje – jau seniai nebe naujiena, vairuotojai ir transporto įmonės tai žino geriau nei bet kokia statistika. Bet ar tai reiškia, kad važiavimas į kaimyninę šalį dėl pigesnio kuro vėl taps įpročiu? Jei Lenkijos kaina iki metų galo išliks fiksuota ir žema, srautas per pasienio degalines gali tik augti.
Kiek ilgai galios naujos degalų kainų lubos
Lenkijos vyriausybė žada, kad maksimalios kainos nekils iki Naujųjų. Bet pažadai ir biudžeto skaičiai – ne visada tas pats…
Redakcijos vertinimu, dirbtinai sulaikyta kaina gali atrodyti patraukli trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui už ją visada kažkas sumoka – jei ne vairuotojas degalinėje, tai valstybės biudžetas kitais metais. Lietuvai tai tiesioginė žinutė: kol kaimynai eksperimentuoja su kainų lubomis, čia kaina tebelieka tokia, kokią diktuoja rinka – nei daugiau, nei mažiau.
