LR Finansų ministerija užregistravo naują Akcizų įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2026 m. dyzelino akcizo tarifas padidėtų 6,5 % – nuo 519,6 iki 553,6 euro už 1000 litrų. Tai galutinę dyzelino kainą padidintų maždaug 4 euro centais už litrą. Nepaisant ankstesnio Vyriausybės įsipareigojimo „įšaldyti dyzelino akcizo augimą“, naujasis pasiūlymas tik sulėtina augimo tempą, o ne jį visiškai sustabdo.
Ką siūlo Finansų ministerija
Pagal įstatymo projektą, nuo 2026 m. sausio 1 d. dyzelino (gazolių) akcizas būtų sudarytas iš:
- Fiksuota dedamoji dalis: 500 EUR už 1000 litrų (dabar – 466 EUR).
- CO₂ dedamoji dalis: 53,6 EUR už 1000 litrų – nepakitusi, nors anksčiau buvo numatyta, kad ji padidės iki 104,8 EUR.
Tai reiškia, kad vietoj planuoto 0,10 EUR/litro kainos padidėjimo dėl didesnių mokesčių, faktinis padidėjimas bus apie 0,04 EUR/litrą. Iš esmės CO₂ dedamosios padidėjimas yra „įšaldytas“, tačiau fiksuota dalis vis tiek didėja – bendras akcizas yra 6,5 % didesnis nei šiandien.
Oficialus Vyriausybės paaiškinimas
Ministerija savo aiškinamajame rašte teigia, kad šis pakeitimas skirtas išvengti staigaus kainų kilimo 2026 m. ir išlaikyti konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Tačiau verslo grupės atkreipia dėmesį, kad toks požiūris prieštarauja Vyriausybės programai, kurioje aiškiai žadėta ne tik sulėtinti, bet ir sustabdyti dyzelino akcizo augimą.
Poveikis Lietuvos degalų rinkai
Pramonės ekspertai tikisi, kad dyzelino kaina padidės 4 centais už litrą. Nors tai mažiau nei prognozuojami 10 centų be „įšaldymo“, Lietuvos degalai vis tiek taps mažiau konkurencingi, palyginti su Lenkija, kurios vyriausybė neplanuoja didinti akcizų tarifų 2026 m.
- Kainų skirtumas su Lenkija dar labiau padidės.
- Transporto įmonės ir toliau pildys degalus savo sunkvežimiams per sieną.
- Tikėtina, kad degalų turizmas pasienio regionuose augs.
- Valstybės biudžeto pajamos gali nukentėti, nes degalų pardavimai Lietuvoje mažėja.
Finansinės pasekmės
Pačios ministerijos prognozės rodo, kad jei pasiūlymas bus patvirtintas, 2026 m. valstybės biudžetas surinks apie 60,6 mln. eurų mažiau nei planuota iš pradžių. Nepaisant to, ministerija teigia, kad įstatymui įgyvendinti nereikės jokių papildomų biudžeto išlaidų.
Verslo ir ekspertų atsakas
Verslo asociacijos teigia, kad Lietuva turėtų judėti priešinga kryptimi – ne didinti, o mažinti dyzelino akcizą, kad sustiprintų konkurencingumą. Lietuvos verslo konfederacija ir ekonomistai siūlė sumažinti tarifą iki 440 eurų už 1000 litrų.
Pasak Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, toks žingsnis suvienodintų dyzelino kainas su Lenkija, paskatintų vidaus vartojimą ir netgi padidintų bendras biudžeto pajamas – nuo 1,875 mlrd. eurų iki 1,92 mlrd. eurų akcizo ir PVM kartu sudėjus.
Laikas ir tolesni veiksmai
Finansų ministerija atsiliepimus apie projektą priims iki 2025 m. spalio 28 d. Tačiau projektas bus pateiktas kartu su 2026 m. nacionaliniu biudžetu, todėl prasmingų konsultacijų su socialiniais ar verslo suinteresuotaisiais asmenimis galimybės bus ribotos.
Santrauka
Rodiklis | 2025 | 2026 (projektas) | Pokytis |
|---|---|---|---|
Dyzelino akcizas už 1000 litrų | 519,6 € | 553,6 € | +6,5 % |
CO₂ komponentas | 53,6 € | 53,6 € (užšaldytas) | 0 % |
Kainos poveikis | – | +0,04 €/litre | +4 ct/l |
Planuojamas (be užšaldymo) | – | +0,10 €/litre | +10 ct/l |
Biudžetas poveikis | – | –60,6 mln. eurų | Neigiamas |
Lenkijos akcizų politika | Nepakeista | Nepakeista | – |
2026 m. akcizų pasiūlymas techniškai įvykdo Vyriausybės pažadą „įšaldyti“ dyzelino mokesčio didinimą, bet tik iš dalies. Mokestis vis tiek auga 6,5 %, todėl kyla kainos ir silpnėja Lietuvos konkurencingumas. Lenkijai nekeičiant akcizo, Lietuvos vežėjai ir vartotojai susidurs su dar didesnėmis paskatomis pirkti degalus užsienyje. Verslo grupės ragina imtis radikalesnio žingsnio – sumažinti akcizo tarifą, kad būtų išsaugotas ir ekonominis konkurencingumas, ir biudžeto pajamos.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
Šaltinis: Mindaugas Biliauskas
