42 dienos. Tiek dyzelino atsargų liepą teturėjo Jungtinė Karalystė – mažiau nei bet kuri kita išsivysčiusi šalis, išskyrus Australiją. Londonas jau parengė dyzelino normavimo planą tam atvejui, jei situacija degalinėse pablogėtų: prioritetų eilę, ribojimus prie kolonėlių ir net laikiną 50 mylių per valandą greičio limitą keliuose. Tai ne opozicijos baubas, o oficialus planas „National Emergency Plan for Fuel” (liet. Nacionalinis degalų ekstremalių situacijų planas, NEP-F), kurį prižiūri Energetikos saugumo ir nulinės taršos ministerija (DESNZ).
Kol vieni skaičiuoja, kiek papildomai kainuos pilnas bakas, kiti jau braižo, kas degalus gautų pirmiausia.
Ką iš tikrųjų numato Londono „B planas”
Pagal NEP-F, jei tiekimo sutrikimas taptų, kaip nurodoma pačiame plane, „reikšmingas ir plačiai paveikiantis naftos tiekimą”, DESNZ galėtų aktyvuoti kelias priemones vienu metu. Dyzelino paskirstymas vyktų pagal griežtą hierarchiją.
- Pirmiausia – greitosios pagalbos, policijos ir kitos ekstremalių situacijų tarnybos.
- Toliau – dujų, elektros ir vandens tiekėjai.
- Viešasis transportas, įskaitant autobusus ir dyzelinius traukinius.
- Komercinis transportas.
- Galiausiai – eiliniai vairuotojai, kuriems degalinėse būtų taikomi pirkimo limitai ir sutrumpintos darbo valandos.
Greičio ribojimas iki 50 myl./val. (apie 80 km/val.) veikiausiai būtų taikomas greitkeliuose. Idėja paprasta: lėtesnis važiavimas mažina degalų sąnaudas keliais procentais, o per visą šalies transporto srautą tai virsta reikšmingu kiekiu. Teisinis šių priemonių pagrindas – 1976 m. priimtas Energijos įstatymas (Energy Act 1976), suteikiantis vyriausybei teisę valdyti naftos produktų tiekimą ir paklausą krizės metu.
Kodėl būtent dabar – rekordinė kaina ir 42 dienų atsargos
Pagal RAC (Karališkojo automobilių klubo) informaciją, dyzelino kaina Jungtinėje Karalystėje artėjo prie ankstesnio rekordo – 199,09 penso už litrą. RAC politikos vadovas Simonas Williamsas teigė, kad šis rekordas „beveik neabejotinai bus pralaužtas” per artimiausią laiką. „Sky News” surinktais duomenimis, liepą šalies dyzelino atsargų pakako tik 42 dienoms – mažiausiam laikotarpiui tarp išsivysčiusių valstybių, jei neskaičiuosime Australijos.
Bet ar tikrai 50 myl./val. riba sutaupytų tiek degalų, kiek žada planuotojai? Oficialaus atsakymo kol kas nėra – DESNZ atstovas situaciją komentavo santūriai: „Turime įvairialypį ir atsparų tiekimą. Toliau bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais ir JK degalų pramone.” Kitaip tariant – oficialiai viskas ramu. Neoficialiai planas B jau parengtas… ir tai savaime yra atsakymas.
Lietuva ir Jungtinė Karalystė: kodėl padėtis skiriasi iš esmės
Lietuvai tokia situacija atrodo sunkiai įsivaizduojama – ir ne be priežasties. Pagal ES direktyvą 2009/119/EB, kiekviena Bendrijos narė, taip pat ir Lietuva, privalo nuolat turėti naftos produktų atsargų, kurių pakaktų bent 90 dienų vidutinio paros importo. Tai daugiau nei dvigubai viršija tai, ką šiuo metu turi Jungtinė Karalystė. Dalį šių atsargų valdo Lietuvos energetikos agentūra, likusią dalį – patys degalų rinkos dalyviai.
Skirtumo priežastis – ne geresnis planavimas, o kitokia teisinė sistema: po „Brexit’o” Jungtinė Karalystė nebeprivalo laikytis bendro ES atsargų reikalavimo ir pati sprendžia, kiek naftos produktų laikyti rezerve. Briuselyje toks reikalavimas įrašytas juodu ant balto. Londone tai liko tik galimybe, kuria naudotis ar ne sprendžia patys.
Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir žiūrėjo, kaip skaitliukas viršija planuotą sumą, supranta – 90 dienų atsargų garantija skamba abstrakčiai, kol kainų lentelė rodo visai kitus skaičius.
Ką tai reikštų vairuotojui, jei scenarijus taptų realybe
Kol kas NEP-F tėra parengties planas, o ne veikiantis reglamentas – jo aktyvavimui reikėtų nacionalinio lygio sprendimo ir realaus, ne hipotetinio tiekimo sutrikimo. Bet jei jis įsijungtų, eilinis vairuotojas tai pajustų greitai: ribotas degalų kiekis vienam užpildymui, trumpesnės degalinių darbo valandos ir mažesnis leistinas greitis greitkeliuose. Komercinis transportas ir logistika nukentėtų anksčiau nei privatūs automobiliai, tačiau ne mažiau skaudžiai.
Redakcijos vertinimu, planas B atsirado ne todėl, kad rizika jau reali šiandien, o todėl, kad Jungtinė Karalystė, palikusi bendrą ES atsargų sistemą, liko be saugiklio, kurį Lietuva ir kitos Bendrijos narės turi tiesiog pagal įstatymą. Kol Londonas skaičiuoja dienas iki galimo trūkumo, Lietuvai tos pačios dienos jau seniai suskaičiuotos – ir apsaugotos teisės aktu, o ne pažadu.
