Degalinėje kaina vėl kilo, o naftos koncernų ketvirčio ataskaitose – rekordiniai pelnai. Šešios Europos Sąjungos šalys nusprendė, kad šis kontrastas – jau ne atsitiktinumas, o sistema, kurią reikia koreguoti mokesčiu.
Vokietija, Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija ir Austrija pirmadienį išsiuntė bendrą laišką Airijai, šiuo metu pirmininkaujančiai ES Tarybai. Reikalavimas – įtraukti naftos bendrovių „graiblio pelnų” (windfall profits) apmokestinimą į rugsėjo 18–19 d. Dubline vyksiančio ES finansų ministrų susitikimo darbotvarkę.
Kas sukėlė šešių šalių reakciją
Pelnų šuolis nėra atsitiktinis. Jis siejamas su Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada – per šį siaurą pravažiavimą teka reikšminga dalis pasaulio naftos ir dujų tiekimo, o įtampa regione šiemet jau ne kartą smogė pasaulinėms naftos kotiruotėms. Šešių šalių finansų ministrai laiške nesirenka švelnių formuluočių: naftos bendrovių pelningumas ir maržos iš perdirbtų produktų viršija žaliavos kainos augimą, o tai vyksta vieno didžiausių pastarųjų dešimtmečių tiekimo sukrėtimų fone.
Siūlomas mechanizmas – vienkartinė, suderinta ES lygmens rinkliava, kuri leistų valstybėms narėms surinktas lėšas nukreipti gyventojų ir vairuotojų kompensacijoms. Idėja ne nauja – panašus modelis jau buvo taikytas 2022 m., energetikos krizės metu po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Portugalija nelaukia Briuselio
Kol šešios šalys derasi ES lygmeniu, Portugalija jau ruošia savo nacionalinį sprendimą – 33 proc. vienkartinę rinkliavą naftos bendrovių pelnams. Tai rodo, kad kantrybė kai kuriose sostinėse baigiasi greičiau nei Briuselio derybų procesas.
Verta pastebėti ir vidinį susiskaldymą: Vokietijoje idėją remia kanclerio koalicijos partnerė, socialdemokratų SPD, tačiau kanclerio Friedricho Merzo krikščionių demokratų partija CDU šiam mokesčiui prieštarauja. Tai jau antras panašus bandymas – penkios iš šešių šalių dar šių metų pavasarį kreipėsi į Europos Komisiją su tuo pačiu prašymu, tačiau tuomet iniciatyva buvo atmesta.
Ką vairuotojas iš to pajus – ir kada
Sunku nepastebėti, kad net jei ES pritartų tokiam mokesčiui, degalų kaina rytoj degalinėje nesumažės 30 centų. Pelno apmokestinimas atgaline data paprastai neturi tiesioginio poveikio kasdienei pompos kainai – bet suteikia vyriausybėms finansinę erdvę laikinai mažinti akcizus ar kompensuoti vartotojams kitais būdais.
Lietuvos tarp šešių iniciatorių nėra – nors dyzelino akcizas šalyje jau sudaro reikšmingą kainos dalį, o dyzelinas šiuo metu degalinėse vidutiniškai kainuoja apie 2,12 €/l, 95 markės benzinas – apie 1,83 €/l (LEA duomenimis, 2026-08-25). Panašų kelią – ne per naują ES mokestį, o per nacionalinį kainų viršutinės ribos mechanizmą pagal Belgijos pavyzdį – šįmet jau siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kitose ES šalyse tai jau tapo konkrečiu politiniu žingsniu. Lietuvoje – kol kas tik siūlymas, laukiantis Seimo sprendimo.
