Lenkijoje nustatyta maksimali degalų kaina — ir kai kurios degalinės vis tiek nesilaiko. Per pirmas tris kontrolės savaites (kovo 31 d. – balandžio 19 d.) Lenkijos fiskalinė tarnyba KAS atliko 5 174 patikrinimus ir nustatė 200 pažeidimų. Tai 3,9 procento visų patikrintų objektų. Skaičius nedidelis — bet sistema vis dar tik pradedama veikti.
Kaip veikia maksimalių kainų sistema
Nuo kovo 31 d. Lenkijoje galioja programa CPN (Cena Paliw Niżej): PVM sumažintas nuo 23 iki 8 proc., sumažintas ir akcizas benzinui bei dyzelinui. Kad degalinės nepasinaudotų proga padidinti savo maržas, nustatytos maksimalios kainos — jos skelbiamos kasdien, Energetikos ministerijos. Kovo 31 d. kainos buvo: benzinas 95 — apie 1,44 €/l, dyzelinas — apie 1,78 €/l.
Kaip teigia Lenkijos Energetikos ministerija, tolerancijos ribos nėra: „Kiekviena pardavė brangiau nei nustatyta — net vienu centu — yra pažeidimas. Pažeidimo mastas neturi reikšmės pačiai atsakomybei — svarbus pats teisės pažeidimo faktas.” Bauda — iki milijono zlotų (apie 233 tūkst. eurų).
Kur pažeidimų daugiausia — ir kur jų nebuvo visai
Geografija — netolygi. Daugiausiai pažeidimų užfiksuota Žemutinės Silezijos (dolnośląskie) ir Palenkės (podlaskie) vaivadijose. Visiškai be pažeidimų pasirodė Kujavų-Pamario (kujawsko-pomorskie) ir Opolės (opolskie) vaivadijos.
Tai ne atsitiktinumas. Vietovėse, kur konkurencija mažesnė — atokesni regionai, retesnis degalinių tinklas — pagunda viršyti nustatytą ribą didesnė. Lenkijos patirtis tai patvirtina.
Dvi kontrolės formos — viena iš jų degalinės nemato
KAS naudoja dviejų lygių kontrolę. Pirmas — fiziniai patikrinimai: pareigūnai atvyksta ir tikrina kolonėlių kainas vietoje. Antras — elektroninė stebėsena: per sąskaitų faktūrų ir čekių duomenis sistema gali identifikuoti kainų viršijimą nesilankydama pačioje degalinėje. Degalinė, kuri ryte pakėlė kainą ir manė, kad vakaro niekas netikrins — gali sulaukti administracinio pranešimo po kelių dienų.
O ką daryti vairuotojui, pastebėjusiam, kad kolonėlė rodo daugiau nei leistina? Jis gali atsisakyti sutarties ir nebeįpilti degalų. Tačiau pats ginčas dėl žalos kompensacijos — ne KAS kompetencija: tai civilinis ginčas tarp vartotojo ir degalinės.
Lietuva šiame kontekste
Lietuva maksimalių degalų kainų neturi. Balandžio 18 d. LEA duomenimis, dyzelino vidutinė kaina šalyje siekė 2,07 €/l, benzino (95) — 1,72 €/l. Kainos tęsia lėtą kritimą po kovo kainų šuolio, kurį lėmė Hormūzo sąsiaurio blokada.
Skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos kainų šiuo metu siaurėja, bet vis dar ryškus — ypač dyzelinui. Lietuvos Vyriausybė kainų lubas vertina skeptiškai: finansų ministras K. Vaitiekūnas yra apibūdinęs jas kaip „labai blogą sprendimą laisvai rinkai”. Tuo tarpu Prezidentas G. Nausėda pateikė Seimui pasiūlymą dėl kainų lubų mechanizmo pagal Belgijos modelį — projektas šiuo metu svarstomas.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos elektroninės kontrolės modelis — stebėsena per čekių ir sąskaitų faktūrų srautą — yra efektyviausia priemonė, nes jos degalinės iš anksto nemato. 200 pažeidimų iš 5 174 patikrintų objektų nėra dramatiškas rodiklis, bet rodo, kad be kontrolės mechanizmo net ir aiškios taisyklės veikia nevisiškai.
