Pasirašyti įstatymą ir tą pačią dieną viešai pareikšti, kad juo netiki, – neįprastas politinis žingsnis. Spalio 2 dieną būtent taip pasielgė Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis: jis patvirtino naują degalų pelno mokestį naftos bendrovėms, bet iškart paskelbė kreipsiąsis į Konstitucinį Teismą, kad šis įstatymą panaikintų. Ir tai – jau antras toks bandymas per kelis mėnesius.
Degalų pelno mokestis Lenkijoje turėtų įsigalioti nuo 2026 m. kovo ir galioti metus – iki 2027-ųjų kovo. Pinigus vyriausybė žada nukreipti degalų kainoms mažinti, tačiau pats dokumentas tapo politinio konflikto objektu dar prieš pradedant jį taikyti.
Mokestis naftos bendrovėms – kiek ir kam
Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, pagal pasirašytą įstatymą naftos produktų gamintojai – tarp jų ir didžiausia šalies naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ – nuo pelno, viršijančio etaloninį pelningumą, mokės 60 proc. mokestį. Kuro prekybininkams, kurie patys degalų negamina, numatytas 50 proc. tarifas. Etaloninė marža apskaičiuojama pagal 2025 m. istorinę maržą, pridėjus 20 proc., tačiau ji negali būti mažesnė nei 2 proc. Biudžetas iš šio mokesčio tikisi surinkti apie 5,2 mlrd. zlotų – apie 1,2 mlrd. eurų. Mokestis galios nuo 2026 m. kovo iki 2027 m. kovo – vienus metus, po to vyriausybė žada įvertinti, ar jį pratęsti.
Prezidentas pasirašė – ir pats prašo jį panaikinti
Navrockio argumentas – teisinis: mokestis, jo teigimu, pažeidžia principą „lex retro non agit“, draudžiantį įstatymui veikti atgaline data. Pirmąją šio mokesčio versiją prezidentas į Konstitucinį Teismą nukreipė dar rugpjūtį. Dabar, pasirašęs antrąją, pataisytą redakciją, jis vėl renkasi tą patį kelią. Bet jeigu prezidentas pats abejoja įstatymo teisėtumu, kam apskritai jį pasirašyti, o ne tiesiog vetuoti? Atsakymas – politinis: vetas reikštų, kad mokesčio apskritai nebus, o kreipimasis į teismą palieka galimybę, kad jis įsigalios, jei teisėjai pritars vyriausybės pozicijai. Ir tai – tik pirmas šios teisinės kovos etapas.
Navrockio alternatyva – ribos vietoj mokesčio
Vietoj vienkartinio mokesčio prezidentas siūlo laikiną maržų ribojimą, kuris įsijungtų tik tada, kai pasaulinė Brent naftos kaina pakyla 20 proc. virš praėjusių metų lygio. Toks slenkstis reikštų, kad reguliavimas veiktų tik per rimtus rinkos sukrėtimus, panašius į tuos, kurie praeityje sudrebino degalų kainas visoje Europoje. Teismai šį klausimą nagrinės mėnesius. Degalinėse tuo metu kainos keičiasi kasdien.
Kodėl tai aktualu ir Lietuvos vairuotojams
Lenkija jau seniai yra traukos taškas Lietuvos pasienio gyventojams, ieškantiems pigesnio kuro – skirtumas tarp šalių kainų dažnai siekia dešimtis centų litrui. Jei naujasis mokestis privers „Orlen“ ir kitus prekybininkus perkelti dalį naštos į pardavimo kainą, pasienio degalinių patrauklumas gali sumažėti. Jei, priešingai, surinktos lėšos iš tiesų bus panaudotos kainoms mažinti, kaip žada Lenkijos vyriausybė, atotrūkis tarp šalių gali net padidėti.
Kas bent kartą stovėjo degalinėje kaimyninėje šalyje ir lygino kainą su ta, kurią moka namuose – žino, kiek reikšmės turi net keli centai litrui. Reidasofficial.lt redakcija nuolat stebi degalų kainų skirtumus pasienio regionuose, o šis įstatymas – vienas tų pokyčių, kurio pasekmes bus galima įvertinti tik po kelių mėnesių, kai paaiškės Konstitucinio Teismo sprendimas.
Redakcijos vertinimu, situacija atskleidžia platesnę problemą – vienkartiniai „windfall“ mokesčiai energetikos ir naftos bendrovėms pastaruoju metu svarstomi ne vienoje ES šalyje, tačiau retai kada juos pasirašęs vadovas tuo pat metu viešai abejoja jų teisėtumu. Ar vairuotojai iš to ką nors laimės, paaiškės ne anksčiau, nei teismas priims sprendimą.
