Komisija skelbia preliminarius duomenis apie 2023 m. žuvusiųjų keliuose skaičių. Praėjusiais metais ES eismo įvykiuose žuvo apie 20 400 žmonių, t. y. 1 proc. mažiau nei 2022 m. Nepaisant tam tikros pažangos, padarytos nuo bazinių 2019 m.1 , tik nedaugelis valstybių narių siekia tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.
Kontrastingas vaizdas valstybėse narėse
2023 m. visoje ES žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1 proc. Nors, palyginti su 2019 m., tai yra maždaug 2 360 žuvusiųjų mažiau (-10%), keliose valstybėse narėse mažėjimo tendencija sustojo.
Nuo 2019 m. žuvusiųjų keliuose skaičius beveik nesumažėjo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, o Airijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje padidėjo. Priešingai, per pastaruosius ketverius metus Belgija, Čekija, Danija, Vengrija ir Lenkija yra pakeliui į tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų keliuose skaičių (Svarbu pažymėti, kad tai grindžiama preliminariais ir dažnai daliniais duomenimis).
Bendras šalių mirtinų eismo įvykių reitingas iš esmės nepasikeitė – saugiausi keliai vis dar yra Švedijoje (22 mirtys milijonui gyventojų) ir Danijoje (27 mirtys milijonui gyventojų). Bulgarijoje (82/mln. gyv.) ir Rumunijoje (81/mln. gyv.) 2023 m. užfiksuoti didžiausi žūčių rodikliai. ES vidurkis buvo 46 žuvusieji keliuose milijonui gyventojų.
Labiausiai paveiktos grupės
Turimi 2022 m. ES duomenys (išsamių 2023 m. duomenų dar nėra) rodo, kad 52 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko kaimo keliuose, 38 proc. miestuose ir 9 proc. greitkeliuose.
Didelį susirūpinimą kelia ES keliuose žūstančių dviratininkų skaičiaus tendencija: 2022 m. žuvo daugiau kaip 2 000 dviratininkų. Tai vienintelė pagrindinė eismo dalyvių grupė, kurioje per pastarąjį dešimtmetį žūstančiųjų skaičius reikšmingai nesumažėjo, visų pirma dėl nuolatinio tinkamos infrastruktūros trūkumo ir nesaugaus visų eismo dalyvių elgesio, pavyzdžiui, greičio viršijimo, dėmesio blaškymo ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų.
Trys iš keturių žuvusiųjų keliuose buvo vyrai (77 proc.). Vyresnio amžiaus žmonėms, 65 m. ir vyresniems, gresia didesnė rizika, nes jie sudarė 29 proc. visų žuvusiųjų keliuose, nors sudaro 21 proc. visų gyventojų. Taip pat 18-24 metų jaunimas sudarė 12% visų žuvusiųjų keliuose, bet 7% gyventojų.
45% visų žuvusiųjų sudarė automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai), 18% – pėstieji, 19% – dviračių transporto priemonių (motociklų ir mopedų) naudotojai, 10% – dviratininkai. Šie rodikliai labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Tarp 65 metų ir vyresnių asmenų pėstieji sudaro 29% mirtinų atvejų, o dviratininkai – 17%. Toliau žr. naujausią susidūrimų matricą, kurioje išsamiai nurodytos pagrindinės transporto priemonės, dalyvavusios mirtinuose eismo įvykiuose.
Miestų teritorijose pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai ir dviratės motorinės transporto priemonės) sudaro beveik 70% visų žuvusiųjų. Miestų eismo dalyviai dažniausiai žūsta tada, kai į eismo įvykį patenka lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai, todėl būtina gerinti šių pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą. Toliau žr. naujausią miestų kelių susidūrimų lentelę.
Pagrindinė informacija
2018 m. ES užsibrėžė tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žūčių keliuose, o pirmą kartą – ir sunkių sužalojimų, skaičių. Šis tikslas buvo nustatytas Komisijos strateginiame kelių eismo saugumo veiksmų plane ir ES kelių eismo saugumo politikos 2021-2030 m. programoje, kurioje taip pat išdėstyti kelių eismo saugumo planai, kuriais siekiama iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežuvo nė vienas žmogus („nulinė vizija“).
2023 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymų dėl kelių eismo saugumo, įskaitant atnaujintus vairuotojo pažymėjimų reikalavimus ir geresnį tarpvalstybinį kelių eismo taisyklių vykdymą, rinkinį.
Kelių eismo sauga taip pat buvo vienas iš pagrindinių naujausių ES judumo politikos iniciatyvų, įskaitant Tvaraus ir pažangaus judumo strategiją, naująjį TEN-T reglamentą ir Judumo mieste programą. Pasiūlyme dėl Europos deklaracijos dėl važiavimo dviračiais Komisija pripažįsta, kad sauga yra būtina sąlyga siekiant paskatinti žmones važinėti dviračiais, ir rengia kokybės reikalavimų, susijusių su pažeidžiamais eismo dalyviais, įskaitant dviratininkus, gaires.
Kartu su šiandien paskelbtais statistiniais duomenimis Europos kelių eismo saugumo observatorija taip pat paskelbė naują metinę statistinę ataskaitą ir atnaujintą šalių profilių seriją.
Žuvusiųjų keliuose skaičius milijonui gyventojų – preliminarūs 2023 m. duomenys
| Rodiklis milijonui gyventojų | Procentinis pokytis 2023 m., palyginti su: | |||||
| 2022 | 2023 | 2022 | 2019 | Average 2017-19 | ||
| EU | 46 | 46 | -1% | -10% | -12% | |
| Belgija | 46 | 43 | -6% | -22% | -19% | |
| Bulgarija | 78 | 82 | -1% | -16% | -18% | |
| Čekija | 50 | 46 | -5% | -19% | -18% | |
| Danija | 26 | 27 | 4% | -20% | -12% | |
| Vokietija | 33 | 34 | 2% | -7% | -11% | |
| Estija | 37 | 43 | 20% | 13% | 6% | |
| Airija | 31 | 35 | 19% | 31% | 29% | |
| Graikija | 63 | 60 | -5% | -10% | -12% | |
| Ispanija | 37 | 36 | 0% | -1% | -3% | |
| Prancūzija | 50 | 48 | -3% | -2% | -4% | |
| Kroatija | 71 | 71 | 0% | -8% | -13% | |
| Italija | 54 | 52 | -2% | -2% | -6% | |
| Kipras | 41 | 37 | -8% | -35% | -34% | |
| Latvija | 60 | 76 | 27% | 9% | 4% | |
| Lietuva | 43 | 56 | 33% | -14% | -13% | |
| Liuksemburgas | 56 | 39 | -28% | 18% | -6% | |
| Vengrija | 55 | 49 | -12% | -22% | -24% | |
| Malta | 50 | 26 | -46% | -13% | -21% | |
| Nyderlandai | 37 | 35 | -6% | 5% | 8% | |
| Austrija | 41 | 43 | 7% | -5% | -4% | |
| Lenkija | 50 | 52 | 0% | -35% | -34% | |
| Portugalija | 60 | 61 | 3% | -8% | -4% | |
| Rumunija | 86 | 81 | -5% | -17% | -18% | |
| Slovėnija | 40 | 39 | -4% | -20% | -17% | |
| Slovakija | 49 | 52 | 5% | 4% | 4% | |
| Suomija | 35 | 32 | -10% | -17% | -23% | |
| Švedija | 22 | 22 | 2% | 5% | -13% | |
| Šveicarija | 28 | 22 | -20% | 3% | -11% | |
| Norvegija | 21 | 22 | 5% | 13% | 14% | |
| Islandija | 24 | 21 | -11% | 33% | -40% | |
Šaltinis: ES CARE eismo įvykių duomenų bazė ir nacionaliniai šaltiniai; Eurostato duomenys apie gyventojus.
2023 m. skaičiai pagrįsti preliminariais daugumos šalių duomenimis ir gali keistis, kai 2024 m. rudenį bus paskelbti galutiniai duomenys. 2023 m. įverčiai apima visus metus ir visus kelius ir yra susiję su mirtimis per 30 dienų, tačiau toliau nurodytų šalių įverčiai pagrįsti daliniais duomenimis: Ispanija (kaimo keliai), Nyderlandai (daliniai duomenys; be to, apie policijos registruotus žuvusius asmenis pranešama apie 10-15 proc. mažiau), Portugalija (žuvusieji per 24 valandas), Šveicarija (6 mėnesiai). 2023 m. Lichtenšteine žuvusiųjų keliuose nebuvo.
2023 m. duomenys lyginami su trimis laikotarpiais: 2022 m. (ankstesniais metais), 2019 m. (baziniais metais, kai siekiama, kad iki 2030 m. mirčių skaičius sumažėtų 50 proc.) ir 2017-19 m. vidurkiu (siekiant atsižvelgti į svyravimus mažose šalyse). Bulgarijoje absoliutus mirčių skaičius 2022-2023 m. sumažėjo, tačiau gyventojų skaičius mažėjo sparčiau, todėl mirtingumo rodiklis padidėjo. Lentelėje pateikti procentiniai pokyčiai pagrįsti absoliučiu mirčių skaičiumi, o ne rodikliu milijonui gyventojų
