Lietuvoje trumpėjant dienoms prasideda metas, kai tūkstančiai vairuotojų į darbą ir iš jo važiuoja tamsoje. Transporto kompetencijų agentūros duomenys rodo, kad būtent tamsiuoju paros metu įvyksta didžioji dalis skaudžiausių eismo įvykių, o žuvusių pėsčiųjų dalis tamsoje išlieka stulbinamai didelė. Draudimo ir saugaus eismo ekspertai sutaria: pagrindinė problema nėra vien tamsa, o tai, kad ji sutampa su intensyviausiu eismo metu.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie veiksniai tamsiuoju metų laiku kelia didžiausią grėsmę vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, bei kokių konkrečių veiksmų galima imtis, kad kelionės į darbą ir iš jo būtų saugesnės.
Tamsa ir piko valandos: dvigubas pavojus vienu metu
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis tamsiuoju sezonu yra ne pati tamsa, o tai, kad ji sutampa su ryto ir vakaro piko valandomis. Tuomet vairuotojams tenka susidurti su dviem riziką didinančiais veiksniais vienu metu – prastu matomumu ir intensyviu transporto srautu.
ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad tamsiu paros metu natūraliai suprastėja matomumas kelyje: sumažėja objektų kontrastas, šlapia danga atspindi šviesą, vairuotojo akis greičiau pavargsta, todėl pailgėja reakcijos laikas. Pasak jo, būtent tada, kai žmonės skuba į darbą ir namo, rizika padidėja labiausiai.
„Tamsiuoju metu kelionė savaime netampa neįmanoma, tačiau ji reikalauja daugiau kantrybės, dėmesio ir mažesnio greičio. Jei vairuotojas važiuoja taip, lyg būtų šviesi vasaros diena, rizika išauga kartais“, – teigia R. Pocius.
Statistika: žūtys tamsoje ir nematomi eismo dalyviai
Transporto kompetencijų agentūros duomenys rodo, kad didžioji dalis fatališkų eismo įvykių su pėsčiaisiais įvyksta tamsoje, neapšviestose kelio atkarpose ir ten, kur nėra pėsčiųjų perėjų. 2024 metais net didžioji dauguma žuvusių pėsčiųjų žuvo būtent tamsiuoju paros metu, o dalis jų neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų.
Problema išlieka ir tarp dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų: nors sezonas formaliai baigiasi rudenį, šias transporto priemones vis dar sutinkame keliuose, o rizika išauga, kai jos dalyvauja eisme be žibintų ar atšvaitų. TKA statistika rodo, kad incidentų su dviratininkais, važiuojančiais be atšvaitų ar žibintų, per metus padaugėjo beveik pusantro karto.
„Atšvaitai ir kitos matomumą gerinančios priemonės neišsprendžia visų eismo problemų, tačiau jos ženkliai padidina tikimybę, kad vairuotojas pėsčiąjį, dviratininką ar paspirtuko vairuotoją pamatys laiku. Tamsiuoju sezonu tai gali lemti, ar spėsite sustabdyti automobilį“, – akcentuoja R. Pocius.
Pėsčiųjų ir dviratininkų klaidos, kurios kainuoja gyvybes
Lietuvos kelių eismo taisyklės numato aiškią prievolę tamsoje ir esant blogam matomumui naudoti atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus užmiestyje, o mieste – pasirūpinti, kad pėsčiasis ar dviratininkas būtų lengvai pastebimas. Vis dėlto praktika rodo, kad šių reikalavimų dažnai nesilaikoma.
Būdingiausios klaidos, kurias daro pėstieji ir dviratininkai:
- judėjimas važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu be jokio atšvaito ar žibinto;
- tamsūs drabužiai, kurie „susilieja“ su aplinka ir kelkraščiu;
- staigus išėjimas į kelią, neįvertinus atstumo iki artėjančio automobilio;
- dviratis be galinio raudono ir priekinio balto žibinto;
- važiavimas paspirtuku važiuojamąja dalimi tamsoje, nepažymėjus savęs jokiais šviesą atspindinčiais elementais.
Saugaus eismo ekspertai primena, kad be atšvaito pėsčiasis vairuotojui tampa matomas tik paskutinę akimirką – neretai tada, kai sustabdyti automobilio tiesiog fiziškai neįmanoma.
Laukiniai gyvūnai ir miško keliai: pavojus, kurį vairuotojai linkę nuvertinti
Tamsiuoju paros metu riziką vairuotojams kelia ne tik kiti eismo dalyviai, bet ir laukiniai gyvūnai. TKA statistika rodo, kad didelė dalis susidūrimų su gyvūnais įvyksta vakarinėmis valandomis, maždaug tarp 20 ir 24 valandos, kai matomumas suprastėja labiausiai.
Susidūrimai su briedžiais, stirnomis ar šernais ypač pavojingi užmiesčio keliuose, einančiuose per miškus ar laukus. Tokiuose ruožuose kelių ženklai, perspėjantys apie laukinius gyvūnus, jokiu būdu nėra formalumas – jie signalizuoja, kad rizika čia iš tiesų padidėjusi.
Kaip sumažinti susidūrimo su gyvūnu riziką?
- mažinkite greitį kelio ruožuose, pažymėtuose laukinių gyvūnų ženklais;
- aktyviai stebėkite kelkraščius, ypač artėjant prie miško;
- jei pamatėte gyvūną, venkite staigių manevrų – svarbiau stabdyti tiesiai;
- prisiminkite, kad paskui vieną gyvūną dažnai seka kiti.
Oro sąlygos, akinimas ir techninė automobilio būklė
Tamsiuoju metų laiku dažniau pasitaiko lietus, dulksna, šlapdriba, dulkėta ar purvina kelio danga. Visa tai išskaido šviesą, atspindi žibintus ir dar labiau apsunkina situacijos įvertinimą kelyje. Ypač pavojingas yra akinimas – tiek nuo priešpriešiais atvažiuojančių automobilių žibintų, tiek nuo šlapios dangos ar purvino priekinio stiklo.
Saugaus eismo specialistė, instruktore dirbanti Lina Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad techninė automobilio būklė tamsoje tampa ne komforto, o saugumo klausimu. „Nešvarūs žibintai, subraižytas ar iš vidaus riebalais padengtas priekinis stiklas, netinkamai sureguliuotos šviesos – visa tai didina akinimo efektą ir trumpina atstumą, kuriame vairuotojas iš tiesų ką nors mato“, – aiškina ji.
Ką būtina patikrinti prieš tamsųjį sezoną?
- priekinių ir galinių žibintų veikimą ir sureguliavimą;
- priekinio ir galinių stiklų švarą iš vidaus ir išorės;
- valytuvų būklę bei langų apiplovimo skystį;
- padangų protektoriaus gylį ir būklę;
- salono apšvietimą, kad jis neakintų ir neatitrauktų dėmesio.
Praktiniai patarimai vairuotojams: kaip važiuoti saugiau tamsoje?
Nors rizikos tamsiuoju sezonu neišvengsime, ją galima ženkliai sumažinti laikantis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių. Saugaus eismo specialistai rekomenduoja:
- pritaikyti greitį prie matomumo – jei nematote toli, važiuokite lėčiau, net jei leistinas greitis leidžia daugiau;
- padidinti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;
- vengti staigių manevrų ir lenkimų neapšviestuose ruožuose;
- nežiūrėti tiesiai į priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintus, žvilgsnį nukreipti šiek tiek į dešinę kelkraščio pusę;
- planuoti kelionę taip, kad nereikėtų skubėti – stresas ir vėlavimas dažnai skatina rizikingą vairavimą.
Ką gali padaryti pėstieji ir dviratininkai?
Atsakomybė už saugumą tamsiu paros metu tenka ne tik vairuotojams. Pėstieji, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai taip pat privalo prisidėti prie to, kad jie būtų matomi ir prognozuojami kelyje.
Pagrindinės rekomendacijos pažeidžiamiausiems eismo dalyviams
- užmiestyje visuomet dėvėti atšvaitą arba liemenę, mieste rinktis šviesesnius drabužius;
- dviratį ir paspirtuką aprūpinti veikiančiais žibintais ir atšvaitais;
- neskubėti išbėgti į kelią net jei atrodo, kad automobilis dar toli;
- naudoti šaligatvius ir pėsčiųjų perėjas ten, kur jos yra;
- atsisakyti tamsaus, „nematomo“ stiliaus, kai einama ar važiuojama šalia važiuojamosios dalies.
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad paprastas, kelių eurų kainuojantis atšvaitas gali tapti pigiausia gyvybės draudimo forma – ypač rudenį ir žiemą, kai tamsa užklumpa dar darbo dienai nesibaigus.
Išvada: saugumas tamsoje priklauso nuo visų mūsų
Tamsusis sezonas Lietuvoje neišvengiamas, tačiau jo pavojai nėra neišsprendžiami. Tamsa, piko valandos, prastas matomumas, laukiniai gyvūnai ir neatsargūs pėstieji sukuria sudėtingą rizikų „kokteilį“, tačiau kiekvienas vairuotojas ir eismo dalyvis gali prisidėti prie saugesnių kelionių – lėtesniu greičiu, didesniu dėmesiu ir paprastu, bet efektyviu sprendimu būti matomam.
O kaip jūs jaučiatės vairuodami tamsoje? Ar pastebite daugiau pavojingų situacijų rudenį ir žiemą? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose – jūsų istorija gali padėti kitam vairuotojui kelyje.
