Bauda už važiavimą degant geltonai šviesoforo šviesai daugeliui vairuotojų skamba kaip absurdas. Tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklės aiškios – geltonas signalas yra draudžiamasis, o sankcijos gali siekti ne tik 90 eurų baudą, bet ir vairavimo teisės atėmimą iki pusės metų. Teisėta išimtis egzistuoja tik viena – ir ją žino mažuma.
Ką tiksliai sako KET apie geltoną signalą
Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 73.7 punktą, geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą ir informuoja apie artėjantį signalų pasikeitimą. Praktiškai tai reiškia, kad vairuotojas, pamatęs geltoną šviesą, privalo sustoti prieš Stop liniją, šviesoforą arba pėsčiųjų perėją – lygiai taip pat, kaip degant raudonam signalui.
Tačiau KET 166 punktas numato vieną konkrečią išimtį: jei geltona šviesa užsidega automobiliui esant tiesiai prie šviesoforo ir sustojimas būtų įmanomas tik staigiai stabdant, vairuotojui leidžiama važiuoti toliau. Logika paprasta – staigus stabdymas gali sukelti kito automobilio smūgį iš galo arba kontrolės praradimą, o tai pavojingiau nei tęsti judėjimą.
Čia ir slypi esminis niuansas. Ši išimtis taikoma tik tada, kai sustojimas fiziškai nesaugus. Jei vairuotojas matė geltoną iš toli, turėjo laiko sustoti, bet vis tiek pravažiavo – tai pažeidimas be jokių išlygų.
Kokia bauda gresia ir ar gali atimti teises
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 4 dalį, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Kadangi geltonas signalas pagal KET yra draudžiamasis, ši norma taikoma tiesiogiai.
Bet tuo nesibaigia. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad už šį pažeidimą papildomai gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Tai ypač aktualu tiems, kurie pažeidimą kartoja arba sukelia pavojingą situaciją sankryžoje.
Ar geltoną signalą fiksuoja kameros
Šiuo metu Lietuvoje nėra plačiai įdiegtų automatinių kamerų, kurios fiksuotų įvažiavimą į sankryžą degant draudžiamam signalui – vadinamųjų „Red Light” kamerų. Stacionarios kameros skirtos pirmiausia greičio viršijimams.
Tai nereiškia, kad pažeidimas liks nepastebėtas. Sankryžose budintys pareigūnai turi teisę skirti baudą vietoje, o vaizdo stebėjimo kamerų įrašai gali būti panaudoti kaip įrodymai. Be to, tokių automatinių sistemų atsiradimas Lietuvoje ateityje neatmestinas – keliose ES šalyse jos jau veikia.
Mirksintis žalias – signalas, kurio daugelis neišnaudoja
Lietuvos šviesoforuose prieš geltoną signalą paprastai įsijungia mirksintis žalias (KET 73.3 p.) – jis informuoja, kad leidžiamo signalo laikas baigiasi. Kas yra įpratęs reaguoti į mirksinčią žalią iš anksto ir pradėti lėtinti greitį, tas retai patenka į situaciją, kai geltona užsidega per arti ir tenka rinktis tarp staigaus stabdymo ir pažeidimo.
Svarbu žinoti ir tai, kad pagal KET 73.8 punktą, kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai taip pat draudžia eismą – šis derinys matomas prieš pat žalią šviesą ir reiškia, kad dar negalima pajudėti.
Ką daryti, jei pareigūnas sustabdė
Jei policijos pareigūnas užfiksavo pažeidimą, jis gali surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vairuotojas turi teisę nesutikti – tokiu atveju sprendimą priims teismas.
Praktikoje svarbiausi argumentai: ar vairuotojas turėjo galimybę saugiai sustoti, koks buvo greitis artėjant prie šviesoforo, koks atstumas iki Stop linijos užsidegus geltonai šviesai ir ar kelio sąlygos leido normaliai stabdyti. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – bet beviltiškas jausmas, kai žinai, jog galėjai sustoti ir nesustojai, byloja aiškiau nei bet koks argumentas.
