Populiarus lenkų žiniasklaidos veikėjas savo galingu visureigiu gyvenvietėje lėkė 110 km/val. – dvigubai daugiau, nei leidžia riba. Jį sustabdė policija ir trims mėnesiams atėmė teises. Netrukus jis viešai pareiškė: gerai, kad taip nutiko.
Būtent iš šios istorijos kilo diskusija, kuri seniai kirba ir Lietuvoje – ar baudos pagal pajamas būtų teisingesnės už dabartinę vienodą sistemą.
Kas nutiko: teisių netekęs vairuotojas siūlo griežtinti sau pačiam
„Kanal Zero“ įkūrėjas Krzysztofas Stanowskis neslėpė – 26 metus prie vairo be nė vienos avarijos jam sukūrė perdėtą pasitikėjimą savimi. Teisių atėmimą jis pavadino aiškiu signalu, kad požiūrį reikia keisti. Kartu prisipažino greitkeliuose įprastai važiuojantis apie 160 km/val.
Įdomiausia – jo pasiūlymas. Stanowskio teigimu, 3 000 zlotų (apie 700 eurų) bauda jam nepadarė jokio įspūdžio. Kitaip būtų, jei tektų mokėti dešimt ar dvidešimt kartų daugiau. Todėl jis mano, kad baudos dydis turėtų priklausyti nuo pažeidėjo pajamų.
Kur tai jau veikia
Tokia sistema nėra naujiena. Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Danijoje baudos skaičiuojamos pagal pajamas – ir sumos būna įspūdingos. Vienas Šveicarijoje greitį viršijęs prabangaus automobilio vairuotojas sulaukė kelių šimtų tūkstančių eurų baudos. Suomijoje turtingi pažeidėjai ne kartą mokėjo šešiaženkles sumas.
Logika paprasta: 90 eurų bauda 700 eurų atlyginimą gaunančiam žmogui ir 20 000 eurų per mėnesį uždirbančiam reiškia visiškai skirtingus dalykus. Vienam – skaudu, kitam – nė nepastebima.
O kaip Lietuvoje
Lietuva taiko fiksuotų baudų sistemą. Pagal ANK 416 straipsnį greičio viršijimo bauda priklauso nuo to, kiek viršyta, o ne nuo to, kiek uždirbi. Už viršijimą daugiau kaip 50 km/val. gresia nuo 450 iki 550 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Idėja baudas susieti su pajamomis Lietuvoje jau kelta – šią mintį viešai iškėlė Seimo narys Domas Griškevičius. Visuomenės nuomonė pasidalijo: dalis pritarė, dalis vertino atsargiai, o teisininkai įžvelgė galimą neatitikimą Konstitucijos lygybės principui. Tuo pat metu svarstoma ir kita kryptis – apskritai didinti fiksuotas baudas, kai kuriais atvejais net iki 1 000 eurų.
Redakcijos vertinimu, esmė slypi ne pačioje sumoje, o atgrasomajame poveikyje. Kol bauda vieniems „skauda“, o kitiems – tik smulki išlaida, sistema veikia nevienodai, nors formaliai visiems vienoda.
Ką iš tos istorijos gali pasiimti Lietuvos vairuotojas
Stanowskio atvejis parodo paprastą dalyką: nepriekaištingas stažas nėra apsauga nuo klaidos. Priešingai – ilgas laikas be jokių pasekmių dažnai užliūliuoja.
Lietuvoje sistema kol kas vienoda visiems, tad geriausia „draudimo“ forma lieka ta pati – greičio matuoklio nereikia bijoti tam, kas laikosi ženklų. O ar baudos kada nors bus skaičiuojamos pagal pajamas – kol kas lieka atviras klausimas.
