Italijoje ištiko nacionalinė eismo priežiūros krizė po to, kai Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad baudos, skirtos nehonologuotų greičio matavimo kamerų (vietinių gyventojų vadinamų „autovelox“), yra negaliojančios. Visoje šalyje esant apie 11 000 kamerų, daugelis jų įrengtos vietos savivaldybių be tinkamo sertifikavimo, tūkstančiai greičio viršijimo baudų dabar yra teisiškai negaliojančios. Vyriausybė pradėjo nacionalinį auditą, kad iki lapkričio pabaigos užregistruotų visus įrenginius.
Kas nutiko Italijoje?
Italijoje yra daugiausia greičio matavimo kamerų Europoje, tačiau sistemai trūko centralizuotos priežiūros. Aukščiausiojo Teismo sprendimas reiškia:
- Nesertifikuoti greičio matavimo prietaisai negali būti naudojami baudoms už eismo taisyklių pažeidimus skaičiuoti.
- Savivaldybės privalo visus įrenginius registruoti centrinėje valdžios duomenų bazėje.
- Baudos, jau skirtos už nesertifikuotus įrenginius, turi būti anuliuotos.
Vartotojų asociacijos apskaičiavo, kad iki 60 % kamerų gali būti netinkamai patvirtintos, o tai gali paveikti milijonus eurų vietos valdžios pajamų.
Kodėl baudos anuliuojamos
Problema kyla dėl decentralizuotos įrengimo praktikos. Daugelis savivaldybių įrengė įrenginius neužtikrindamos atitikties nacionaliniams homologacijos standartams. Ekspertai pabrėžia, kad šis priežiūros trūkumas kenkia vairuotojų teisiniam tikrumui ir sukuria dideles biudžeto spragas miestams, kurie priklauso nuo baudų pajamų.
Lietuviškas kontekstas
Lietuvoje toks scenarijus, kai masiškai anuliuojamos baudos dėl greičio matuoklių techninių ar teisiniu pagrindu, yra mažai tikėtinas. Greičio matavimo prietaisų tinklą – tiek stacionarius, tiek vidutinio greičio matuoklius – diegia ir prižiūri valstybės įgaliotos institucijos (Via Lietuva, Policijos departamentas), o jų įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Susisiekimo ministerija bei naujai priimta įstatyminė tvarka.
Tai užtikrina:
- vienodą įrenginių sertifikavimą pagal metrologinius reikalavimus ir jų teisinį galiojimą;
- nuoseklų matuoklių diegimą bei priežiūrą visoje šalies kelių sistemoje;
- mažesnę riziką, kad baudos būtų panaikintos dėl prietaisų patikros ar dokumentacijos trūkumų.
2024–2025 m. Lietuva aktyviai plėtė vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą – keliuose atsirado dešimtys naujų matuoklių ruožų. Nuo 2025 m. rugpjūčio įsigaliojo nauja įstatymo tvarka, pagal kurią visi nauji įrenginiai turi būti diegiami ir eksploatuojami tik laikantis vieningos, sertifikuotos sistemos bei valstybės nustatytų procedūrų.
Ką tai reiškia Europos vairuotojams
Italijos atvejis gali turėti įtakos ES lygmens diskusijoms dėl eismo saugumo užtikrinimo. Briuselis gali siekti griežtesnių sertifikavimo ir registracijos reikalavimų visose valstybėse narėse, užtikrinant, kad įrenginiai būtų techniškai galiojantys ir teisiškai įgyvendinami.
Italijos greičio matavimo kamerų skandalas pabrėžia decentralizacijos riziką: painiavą vairuotojams, anuliuotas baudas ir didelius pajamų nuostolius. Lietuvai centralizuotas požiūris suteikia teisinį tikrumą. Vis dėlto ES netrukus gali nustatyti suvienodintas sertifikavimo taisykles, pagal kurias tokia priežiūra taps privaloma visose valstybėse narėse.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad greičio matavimo kameros Europoje turėtų būti reguliuojamos ES lygmeniu, siekiant išvengti teisinių spragų? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
