Daugelis Lietuvos vairuotojų naudoja avarinius žibintus kaip būdą padėkoti kitiems eismo dalyviams. Nors šis įprotis neoficialiai yra plačiai priimtas, Lietuvos kelių eismo taisyklės tokį elgesį traktuoja labai skirtingai. Įspėjamųjų signalų naudojimas be realios priežasties gali užtraukti finansinę baudą.
Teisinis tikslas pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET)
1. Avariniai žibintai kaip įspėjamasis signalas
KET 81 straipsnis
Įspėjamieji signalai apima avarinių žibintų įjungimą. Tai reiškia, kad avariniai žibintai skirti tik įspėti kitus eismo dalyvius, o ne bendrauti, išreikšti dėkingumą ar parodyti mandagumą.
2. Kada PRIVALO būti įjungti avariniai žibintai
KET 91 straipsnis – pagrindinė ir svarbiausia nuostata:
Avariniai žibintai turi būti įjungti šiais atvejais:
- 91.1 – kai priversta sustoti vietoje, kurioje sustoti ar stovėti draudžiama;
- 91.2 – įvykus eismo įvykiui;
- 91.3 – kai transporto priemonę sustabdo tikrinantis pareigūnas;
- 91.4 – kai sustojama neapšviestoje kelio atkarpoje naktį arba esant blogam matomumui;
- 91.5 – kai transporto priemonė velkama arba gabenama pakelta priekine arba galine dalimi;
- 91.6 – kai vairuotojas apakintas;
- 91.7 – įspėjant kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
- 91.8 – įlipant arba išlipant vaikams iš transporto priemonių, pažymėtų vaikų vežimo ženklais.
3. Jei neveikia avariniai žibintai
KET 92 straipsnis
Jei transporto priemonėje nėra avarinių žibintų arba jie neveikia, vairuotojas privalo naudoti įspėjamąjį trikampį, pastatytą teisės aktuose nustatytais atstumais.
Ko NENUMATO KET (Svarbu)
Kelių eismo taisyklės nenumato avarinių žibintų naudojimo:
- padėkoti kitiems vairuotojams;
- atsiprašinėti;
- vadinamiesiems „mandagumo signalams“;
- neformaliam bendravimui eisme.
Tokie veiksmai gali būti laikomi netinkamu įspėjamųjų signalų naudojimu, nes įspėjamieji signalai turi įspėti kitus eismo dalyvius apie realų pavojų ar situaciją, o ne juos klaidinti (remiantis KET 86–87 straipsnių logika).
Kuris įstatymas taikomas ir ką jis sako
Šį elgesį reglamentuoja Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 1 dalis. Straipsnyje aptariami nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimai.
ANK 417(1) paaiškinimas
„Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas“. Avariniai žibintai yra įspėjamieji signalai, o jų naudojimas ne leidžiamais atvejais yra pažeidimas.
Kokia bauda gali būti skirta
Už netinkamą įspėjamųjų signalų, įskaitant avarinius žibintus, naudojimą be realios priežasties, gali būti skirta finansinė bauda.
Baudos dydis
- Minimali bauda: 30 eurų
- Didžiausia bauda: 90 eurų
Tiksli suma priklauso nuo aplinkybių ir teisėsaugos pareigūno sprendimo.
Kiti signalai, su kuriais vairuotojai turėtų būti atsargūs
Eismo saugumo specialistai taip pat įspėja, kad mirksinčios tolimosios šviesos, siekiant įspėti apie policiją, arba signalų naudojimas neoficialiam bendravimui gali būti traktuojami kaip netinkamas signalų naudojimas.
Dažni rizikingi įpročiai
- Mirksinčios tolimosios šviesos, norint „padėkoti“ arba įspėti
- Avarinių žibintų naudojimas eismo sraute be pavojaus
- Siunčiami neoficialūs signalai, užuot laikęsi kelių eismo taisyklių
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Tai taikoma ir Lietuvoje. Nors mandagumas kelyje yra svarbus, jis neturi prieštarauti kelių eismo taisyklėms. Vairuotojai turėtų parodyti dėkingumą laikydamiesi taisyklių ir vairuodami nuspėjamai, o ne neteisingai naudodami įspėjamuosius signalus.
Kokia jūsų nuomonė? Ar šis įprastas įprotis turėtų būti toleruojamas, ar kelių eismo saugumui būtinas griežtas vykdymas? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
