Šiandien Lietuvos vairuotojas, kuris Vokietijoje ar Ispanijoje padaro sunkų KET pažeidimą ir netenka teisių, grįžęs namo gali tiesiog atsiimti pažymėjimą ir toliau vairuoti. Nuo 2029 m. lapkričio 26 d. tai nebeveiks. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2025/2206, pagal kurią vairuotojo teisių atėmimas vienoje ES šalyje bus pripažįstamas ir taikomas visose kitose. ES valstybės privalo perkelti šias taisykles į nacionalinę teisę iki 2028 m. lapkričio 26 d.
Kaip veikia dabar: spraga, kuria naudojasi tūkstančiai
Baudas iš užsienio lietuviai jau gauna – tai nebe naujiena. Per Nacionalinius kontaktinius centrus užsienio tarnybos identifikuoja transporto priemonės savininką ir atsiunčia baudą. Greičio viršijimas Austrijoje, raudonos šviesos pažeidimas Prancūzijoje – visa tai pasiekia pašto dėžutes ar elektronines sistemas.
Tačiau iki šiol nemalonumai baigdavosi pinigine bauda. Net jei pažeidimas buvo toks rimtas, kad vietinės tarnybos atėmė teisę vairuoti – tai galiojo tik toje konkrečioje šalyje. Pažymėjimas fiziškai paimamas ir išsiunčiamas atgal į Lietuvą, į „Regitrą”. Grįžęs namo pažeidėjas galėjo jį atsiimti – Lietuvos sistemoje neatsirasdavo nei taškų, nei apribojimų.
Užsienio tarnybos tiesiog neturėjo teisinio įrankio: galėjo paimti fizinį dokumentą, bet ne atimti pačios teisės vairuoti kitoje šalyje.
Nauja direktyva: teisių atėmimas galios visoje ES
Direktyva (ES) 2025/2206 šią spragą užveria. Pagal naują tvarką mechanizmas veiks taip: valstybė, kurioje padarytas sunkus pažeidimas, nustačiusi, kad vairuotojas – ne jos gyventojas, praneš pažymėjimą išdavusiai šaliai (Lietuvos atveju – „Regitrai”) apie vairavimo draudimą. „Regitra” per 20 darbo dienų turės priimti sprendimą – pripažinti draudimą ir taikyti jį visoje ES.
Tam, kad mechanizmas suveiktų, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos vienu metu: sprendimas dėl teisių atėmimo turi būti galutinis ir nebeapskundžiamas, draudimo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 mėnesiai, iki draudimo pabaigos likęs laikotarpis – daugiau nei 1 mėnuo, o asmuo turi būti identifikuotas kaip pažeidimą padaręs vairuotojas.
Už ką galės atimti teises tarpvalstybiniu mastu
Direktyva apima ne bet kokius pažeidimus, o sunkius. Konkrečiai – tarpvalstybinis teisių atėmimas bus taikomas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, greičio viršijimą, keliantį mirtinos avarijos pavojų (paprastai – daugiau nei 50 km/h virš leistino), dalyvavimą eismo įvykyje, kuriame žuvo ar buvo sunkiai sužaloti žmonės, ir kitas sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu.
Svarbiausias ir daugeliui sunkiausiai priimtinas aspektas: sprendimas priimamas pagal pažeidimo šalies teisės aktus. Jei Lietuvoje už tokį pat pažeidimą baudžiama švelniau ir teisių atėmimas negrėstų – tai nieko nekeičia. Galioja tos šalies taisyklės, kurioje pažeidimas padarytas.
Pavyzdys, kurį verta prisiminti
Kai kuriose ES šalyse teisė vairuoti atimama jau už 20–30 km/h greičio viršijimą. Lietuvoje pagal ANK 416 straipsnį teisių atėmimas pradedamas taikyti tik viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h – bauda 450–550 eurų ir teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Pradedantiesiems griežčiau: nuo 31 km/h viršijimo. Tai reiškia, kad lietuvis, Prancūzijoje viršijęs greitį 25 km/h ir ten netekęs teisių, nuo 2029 m. negalės vairuoti ir Lietuvoje – nors pagal mūsų taisykles tai tebuvo 30–90 eurų bauda be jokio teisių atėmimo.
Paguoda: Lietuvos sistema – jau viena griežčiausių ES
Yra ir teigiama pusė. Lietuvos baudų sistema jau priskiriama prie griežčiausių Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad užsieniečiams, keliaujantiems per Lietuvą, naujosios taisyklės kels daugiau rūpesčių nei lietuviams kituose ES šalyse.
Lietuvos baudų skalė (pagal ANK, galiojanti redakcija nuo 2026-01-13) iš tiesų įspūdinga. Už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h – 450–550 eurų ir teisių atėmimas. Už vairavimą esant 0,41–1,5 ‰ neblaivumui – nuo 300 iki 1 500 eurų ir teisių atėmimas iki 48 mėnesių. Virš 1,5 ‰ – baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas. Tokios sankcijos Lietuvoje jau egzistuoja – ir jos bus pripažįstamos kitose ES šalyse lygiai taip pat, kaip kitų šalių sprendimai bus pripažįstami Lietuvoje.
Ką daryti praktiškai
Iki 2029 m. lapkričio dar yra laiko, tačiau ruoštis verta jau dabar – ypač tiems, kurie reguliariai keliauja automobiliu po Europą. Prieš kiekvieną kelionę verta pasitikrinti tos šalies greičio apribojimus ir baudų sistemą. Tai, kas Lietuvoje baigiasi tik bauda, kitoje ES šalyje gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą – ir nuo 2029 m. tai reikš draudimą vairuoti ir namie.
Keletas konkrečių skirtumų, kuriuos verta žinoti: Prancūzijoje automagistralėse leidžiamas greitis – 130 km/h, bet per lietų jis sumažėja iki 110 km/h automatiškai. Italijoje baudos dvigubinamos naktį. Vokietijoje kai kuriuose automagistralių ruožuose greitis neribotas, bet kituose galioja laikini apribojimai, kuriuos rodo elektroninės lentos – jų nepaisymas gali baigtis teisių atėmimu. Ispanijoje už greičio viršijimą daugiau nei 80 km/h virš normos gresia laisvės atėmimas.
Navigacija ir „Google Maps” greičio apribojimų rodikliai ne visada atitinka realybę – ypač laikinų apribojimų zonose. Patikimiausia informacija – kelio ženklai. Ir vienintelė tikra apsauga – laikytis taisyklių ten, kur esate, o ne ten, kur gyvenate.
