Užsakai kelionę programėlėje, sėdi į atvažiavusį automobilį ir važiuoji. Pavežėjų patikrinimai rodo, kad toks pasitikėjimas ne visada pagrįstas. Šių metų lapkritį per reidus Vilniuje ir Kaune policija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patikrino 73 pavežėjų ir taksi automobilius – galimi pažeidimai nustatyti 49 iš jų. Dabar sektoriui žadama nuolatinė kontrolė: vežėjo atitiktį reikalavimams planuojama tikrinti visą veiklos laiką, o ne tik išduodant leidimą.
Trys reidai ir daug pažeidimų
Lietuvos policijos duomenimis, lapkričio 6–7 d. sostinėje patikrinti 22 automobiliai, galimi pažeidimai nustatyti 16. Lapkričio 12 d. Kaune tikrinti 42 automobiliai: iš 40 pavežėjų automobilių pažeidimų rasta 23, iš dviejų taksi – vienam. Lapkričio 16 d. Vilniuje patikrinti devyni automobiliai. Galimų pažeidimų nustatyta visuose.
Per paskutinį reidą surašyti 13 administracinių nusižengimų protokolų, o vienas užsienietis, kurio teisėto buvimo Lietuvoje terminas buvo pasibaigęs, perduotas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą. Ar devyni iš devynių – tik nesėkmingas sutapimas? Sostinėje per abu reidus galimi pažeidimai nustatyti 25 automobiliams iš 31, tai daugiau nei 80 proc. patikrintų.
Ką rado pareigūnai ir kiek tai kainuoja
Sąraše – netinkamas automobilių ženklinimas, techninės apžiūros periodiškumo pažeidimai, draudimo neatitikimai, nepateikti privalomi dokumentai, vairavimas neprisisegus saugos diržo ir neturint teisės vairuoti.
Techninė apžiūra pavežėjams kelia daugiau rūpesčių, nei galima tikėtis. Įprastam lengvajam automobiliui ji atliekama po trejų metų nuo pirmosios registracijos, vėliau – kas 24 mėnesius (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.3 papunktis). Pavežėjų ir taksi automobiliams terminai kitokie: jaunesniems nei penkerių metų – po metų nuo registracijos, vėliau kas 12 mėnesių, o penkerių metų ir senesniems – kas šešis mėnesius (30.6 papunktis). Už vairavimą be privalomosios techninės apžiūros ANK 415 straipsnio 2 dalis numato 50–100 eurų baudą, tiek pat vairuotojui gresia ir už neapdraustą automobilį (1 dalis).
Saugos diržas – ne tik vairuotojo reikalas. Pagal KET 196 punktą jį privalo užsisegti ir vairuotojas, ir keleiviai, o ANK 432 straipsnio 1 dalis numato 30–50 eurų baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams. Vairuotojui leidžiama diržo neužsisegti gyvenvietėse važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse (KET 198 p.), taip pat turint specialų medicininį pažymėjimą (KET 205 p.). Gal ir smulkmena. Kol kelionė per miestą nesibaigia susidūrimu.
Brangiausiai kainuoja vairavimas neturint teisės vairuoti: pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 300–450 eurų bauda. Kiti keleivių vežimo taisyklių pažeidimai, už kuriuos ANK 449 straipsnyje nenumatyta atskira sankcija, užtraukia 30–60 eurų baudą, o pakartotiniai – 60–120 eurų. Vežėjui gali būti dar skaudžiau: sustabdomas ar panaikinamas leidimas, automobilis išbraukiamas iš leidimo. Plačiau – spalio policijos reidai.
Skolos, apie kurias keleivis nesužino
Iš 12 630 leidimų turėtojų apie 5 tūkst. turi skolų valstybei, iš jų apie 900 – užsieniečiai. Tai beveik du iš penkių leidimų turėtojų. Išskirtinis atvejis – vieno leidimo turėtojo skola, siekianti 1,5 mln. eurų. Institucijos įtaria, kad kai kurie pavežėjai neteisėtai perima kitų asmenų mokestines prievoles.
Po pavežėjų patikrinimų – nuolatinė kontrolė
„Mano pozicija aiški: arba laikaisi visų reikalavimų, arba keleivių vežti negali“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pabrėžia, kad bus tikrinama ir pavežėjų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisinė padėtis.
Reidus žadama plėsti ir į kitus miestus. Numatoma ir svarstoma:
- keistis duomenimis su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentu;
- suteikti LTSA galimybę operatyviai gauti duomenis apie techninę apžiūrą ir draudimą;
- tikrinti vairuotojų tapatybę, leidimų galiojimą ir poilsio laiką;
- aiškiau žymėti pavežėjų automobilius ir svarstyti papildomus vairuotojų kvalifikacijos reikalavimus;
- didinti platformų atsakomybę tikrinant vairuotojų atitiktį.
Taip pat žadama veiksmingesnė mokestinė kontrolė ir teisės aktų pakeitimai, kad keleivius vežtų tik visus reikalavimus atitinkantys vežėjai. Redakcijos vertinimu, didžiausia spraga buvo ne baudų dydis, o tai, kad atitiktis reikalavimams iki šiol daugiausia tikrinta išduodant leidimą. Kai iš devynių automobilių pažeidimų randama visuose devyniuose, nuolatinė kontrolė atrodo ne griežtumas, o minimumas, kurio keleiviai turėjo tikėtis seniai.







