Irano konfliktas ir Hormūzo sąsiaurio blokada kasdien sustabdo apie 20 milijonų barelių naftos — penktadalį pasaulinio vartojimo. Degalų kainos Europoje kyla, tiekimo grandinės trūkinėja, ir dabar Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė rekomendacijas, kurios gali tiesiogiai paveikti kiekvieną Europos vairuotoją — taip pat ir Lietuvoje.
IEA siūlymas: 100 km/val. automagistralėse kaip krizės priemonė
IEA paskelbtoje ataskaitoje tarp rekomenduojamų priemonių — greičio apribojimas automagistralėse. Agentūros skaičiavimais, greičio sumažinimas galėtų vienam vairuotojui sumažinti degalų sąnaudas 5–10 proc. Šalies mastu, priklausomai nuo transporto parko dydžio ir infrastruktūros, bendra degalų paklausa galėtų sumažėti 1–6 proc.
Svarbus techninis niuansas: IEA pabrėžia, kad tokios priemonės gali būti įgyvendintos laikinai — naudojant elektroninius kintamuosius ženklus — be jokių teisės aktų pakeitimų. Tai reiškia, kad valdžia galėtų reaguoti greitai, be ilgų parlamento diskusijų.
Panašias priemones Europa jau taikė — per 1973 m. naftos krizę greičio apribojimai buvo įvesti per kelias savaites. Istorija kartojasi ne pirmą kartą.
Austrija: 100 km/val. sutaupytų ketvirtadalį degalų
Austrijos energetikos valstybės sekretorė Elisabeth Zehetner jau pasiūlė savanorišką automagistralės greičio apribojimą iki 100 km/val. Jos skaičiavimais, toks žingsnis galėtų sumažinti degalų sąnaudas iki 25 proc. Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Austrija rimtų tiekimo trūkumų neprognozuoja — tačiau prevencinis mąstymas geriau nei krizinis.
Europos transporto klubo ekspertas Michaelas Schwendingeris papildė diskusiją dar viena idėja: greičio mažinimas ne tik automagistralėse, bet ir vietiniuose keliuose — pavyzdžiui, iki 80 km/val. vietose, kur dabar leidžiama 90 km/val. Bandomasis laikotarpis galėtų trukti šešis mėnesius. Ekonomiškas vairavimo stilius, pasak jo, gali sutaupyti 15–20 proc. degalų — net nekeičiant greičio apribojimų.
Lietuva: koks dabar leistinas automagistralės greitis ir ar jis gali keistis
Lietuvoje šiuo metu automagistralėse leidžiamas 130 km/val. greitis vasarą ir 110 km/val. žiemą. Tai vienas aukštesnių rodiklių Baltijos regione — Latvijoje ir Estijoje standartinis automagistralės limitas yra 110 km/val. ištisus metus.
Jei IEA rekomendacijos virstų ES lygmens koordinuotomis priemonėmis — o tai nėra neįmanoma krizės atveju — Lietuva galėtų būti priversta apsvarstyti laikinus pokyčius. Kol kas oficialių signalų iš Susisiekimo ministerijos nėra.
Ir čia kyla klausimas, kurį verta sau užduoti: ar Lietuvos vairuotojai būtų pasirengę savanoriškai sulėtėti dėl bendrų taupymo tikslų — ar lauktų priverstinio apribojimo?
Kiek iš tikrųjų sutaupoma važiuojant lėčiau
Fizika čia nekelia abejonių. Oro pasipriešinimas auga kvadratiškai — tai reiškia, kad sumažinus greitį nuo 130 iki 100 km/val., oro pasipriešinimas sumažėja maždaug 41 proc. Tai tiesiogiai veikia degalų sąnaudas.
Praktinis pavyzdys: vidutinis vidutinio dydžio automobilis 130 km/val. greičiu sunaudoja apie 7–8 litrus per 100 km. Sumažinus greitį iki 100 km/val. — apie 5,5–6,5 litro. Skirtumas per ilgą kelionę — kelių litrų reali ekonomija.
Skaičiavimas paprastas: jei benzinas kainuoja 1,85 euro, per 500 km kelionę sutaupoma 5–10 eurų. Per metus reguliariai važinėjantiems automagistralėmis — keliasdešimt eurų. Ne revoliucija, bet ir ne nieko.
Ar greičio apribojimai automagistralėse ateis į Europą
Kol kas tai — rekomendacijos, ne įstatymai. Tačiau IEA ataskaitų istorija rodo, kad jos nėra tuščios deklaracijos: 2022 m. dujų krizės metu panašios rekomendacijos tapo realiais Europos šalių veiksmais per kelis mėnesius.
Jei naftos tiekimo situacija blogės — ypač jei JP Morgan prognozuojamas kritinis atsargų trūkumas Europoje nuo balandžio 10 d. pasitvirtins — greičio apribojimai gali tapti ne diskusija, o faktu. Redakcijos vertinimu, Europos šalys šį kartą reaguos greičiau nei 2022 m. — pamokas išmoko. Klausimas, ar Lietuva bus tarp pirmųjų ar paskutiniųjų.
