Ankstyvas rudens vakaras, tuščias užmiesčio kelias, žibintai apšviečia asfaltą. Ir staiga iš pakelės krūmų tiesiai priešais automobilį iššoka stirna. Vairuotojo instinktas – suktis į šoną. Būtent šis instinktas ir yra pavojingiausia klaida, incidentą galinti paversti sunkia avarija.
Ruduo Lietuvos vairuotojui – klastingiausias metų laikas. Prie ilgėjančios tamsos ir lietaus prisideda suaktyvėjęs laukinių gyvūnų judėjimas, o susidūrimas su gyvūnu tampa vienu dažniausių pavojų kelyje.
Kada rizika didžiausia
Kelių policijos duomenimis, pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis; pareigūnai juos vadina pikiniais. Šiais mėnesiais fiksuojama po 400–600 susidūrimų su gyvūnais kas mėnesį, kai kitu metų laiku jų būna iki 300. Priežastis – rujos sezonas, prasidedantis dar rugsėjį, ir gyvūnų migracija ieškant maisto prieš žiemą.
Aktyviausias gyvūnų metas kelyje – prietema ir naktis, maždaug nuo 17 iki 23 val., taip pat anksti ryte, apie 4–5 val. Būtent tada matomumas prasčiausias, o žvėrys – judriausi.
Svarbi detalė: stirnos ir elniai keliauja bandomis. Pamatę vieną gyvūną prie kelio, nedarykite prielaidos, kad jis vienintelis – iš paskos gali atšuoliuoti dar keli. Todėl teisingiausias veiksmas pastebėjus žvėrį – iškart lėtinti greitį, o ne tikėtis prasilenkti.
Kodėl briedis – pavojingiausias
Statistika rodo, kad apie tris ketvirtadalius eismo įvykių su gyvūnais, kuriuose nukenčia žmonės, sukelia dideli kanopiniai žvėrys. Pavojingiausias iš jų – briedis. Dėl ilgų kojų automobilio žibintai neapšviečia jo akių, todėl vairuotojas pastebi gyvūną per vėlai. O po smūgio sunkus briedžio kūnas dažnai virsta ant priekinio stiklo – būtent todėl tokie susidūrimai kartais baigiasi tragiškai.
Skiriasi ir žala. Draudikų duomenimis, vidutinė išmoka po susidūrimo su briedžiu viršija 6 000 eurų, o su stirna – siekia apie 2 500 eurų. Susidūrimas su briedžiu specialistų prilyginamas smūgiui su sunkiasvore transporto priemone.
Instinktyvi klaida: stabdyti ar suktis
Grįžkime prie stirnos, iššokusios priešais automobilį. Ką daryti? Saugaus eismo specialistai vieningi: stabdyti tiesiai, tvirtai laikant vairą, o ne staigiai suktis į šoną.
Priežastis paprasta ir negailestinga. Staigus posūkis prie didelio greičio dažniausiai baigiasi automobilio nevaldymu – išvažiavimu į priešpriešinę juostą, rėžimusi į medį ar automobilio apvirtimu. Ir statistika, ir logika sako tą patį: susidūrimas su gyvūnu, kad ir koks nemalonus, dažniausiai mažiau pavojingas nei nevaldoma avarija, į kurią patenkama bandant jo išvengti.
Todėl taisyklė tokia: matai gyvūną – stabdyk kiek įmanoma stipriau, bet neatleisk vairo ir nekeisk krypties, jei tai gresia valdymo praradimu. Geriau kontroliuojamas smūgis nei nekontroliuojama avarija.
Ką daryti po susidūrimo
Jei susidūrimo išvengti nepavyko, veiksmų tvarka aiški. Pirmiausia – saugiai sustokite, įjunkite avarinę signalizaciją ir informuokite policiją. Pareigūnai užfiksuoja įvykį ir praneša aplinkosaugininkams apie sužeistą ar žuvusį gyvūną.
- Nelieskite sužeisto gyvūno – apimtas šoko jis gali būti agresyvus ir pavojingas.
- Nufotografuokite įvykio vietą ir automobilio pažeidimus – to prireiks kreipiantis dėl žalos.
- Nepalikite įvykio vietos jos neužfiksavę – pasišalinimas gali būti vertinamas kaip eismo įvykio palikimas.
Verta žinoti ir draudimo niuansą: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokios žalos dažniausiai nepadengia. Realiai nuostolius atlygina tik KASKO arba specialiai į polisą įtraukta susidūrimo su laukiniais gyvūnais rizika. Daugelis iš mūsų apie tai sužino tik po pirmojo susidūrimo – kai jau vėlu.
Kitą kartą rudens vakarą važiuodami pro mišką ar pievas, sulėtinkite greitį dar prieš pamatydami gyvūną. Kelios sekundės atidumo ir teisingas sprendimas per tą vieną akimirką kainuoja mažiau nei bet koks remontas ar sveikatos praradimas.
