Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė 10 konkrečių rekomendacijų, kaip sumažinti pasaulinį naftos poreikį dėl Ormūzo sąsiaurio blokados. Viena jų – sumažinti leistiną greitį greitkeliuose ir automagistralėse bent 10 km/h. IEA teigimu, tai viena gali sumažinti šalies naftos poreikį iki 6 proc. Pakistanas tokį sprendimą jau įgyvendino. Tuo metu JAV svarstoma dar radikalesnė priemonė – privalomi greičio ribotuvai recidyvistams.
Kodėl IEA reikalauja veiksmų dabar
IEA vadovas Fatih Birolas situaciją įvardijo tiesiai: tai didžiausi naftos tiekimo sutrikimai istorijoje. Ormūzo sąsiauriu, kuriuo anksčiau plaukdavo apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos, dabar praleidžiami tik pavieniai tankeriai. Per parą pasaulio rinka netenka apie 20 mln. barelių žaliavos ir rafinuotų produktų. „Brent” naftos kaina kovo viduryje viršijo 111 dolerių už barelį.
IEA pabrėžia, kad strateginių atsargų atpalaidavimas – nors ir būtinas – neišsprendžia problemos. 400 mln. barelių, kuriuos IEA šalys narės sutarė paleisti į rinką, yra didelė suma, bet esant tokio masto trūkumui to nepakanka. Todėl agentūra ragina šalis veikti ir paklausos pusėje – mažinti degalų poreikį.
10 IEA rekomendacijų: nuo nuotolinio darbo iki greičio ribojimų
23 puslapių dokumentas apima dešimt priemonių, kurias vyriausybės, įmonės ir namų ūkiai gali įgyvendinti greitai. Dalis primena COVID-19 pandemijos laikų praktiką – darbas iš namų, nereikalingų kelionių vengimas. Tačiau kelios priemonės tiesiogiai liečia vairuotojus.
Svarbiausia – leistino greičio sumažinimas automagistralėse bent 10 km/h. IEA apskaičiavo, kad individualiam vairuotojui tai sumažina degalų sąnaudas 5–10 proc. Šalies mastu, priklausomai nuo kelių tinklo ir automobilių parko, tai gali reikšti 1–6 proc. mažesnį naftos poreikį. Europoje efektas būtų ypač juntamas, nes dyzelinių automobilių dalis parkuose didelė.
IEA pažymi, kad tam net nereikia keisti įstatymų – pakanka elektroninių kelių lenčių su laikinais žemesniais limitais ir informacinių kampanijų. Vyriausybės galėtų paraginti viešojo sektoriaus darbuotojus savanoriškai laikytis mažesnio greičio.
Kitos rekomendacijos apima viešojo transporto skatinimą, bendro automobilio naudojimo programas ir net miestų prieigos ribojimą pagal numerio ženklų skaičių – lyginiai numeriai leidžiami lyginėmis dienomis, nelyginiai – nelyginėmis. Tokia sistema Italijoje jau seniai taikoma Amalfio pakrantės kelyje turistiniam eismui valdyti.
Pakistanas jau sumažino greitį
Pakistanas tapo pirmąja šalimi, kuri dėl naftos krizės oficialiai sumažino greičio limitus. Automagistralėse lengviesiems automobiliams dabar leistina 100 km/h vietoj buvusių 120 km/h, sunkvežimiams – 90 km/h vietoj 110 km/h. Kituose keliuose lengvieji automobiliai ribojami 90 km/h (buvo 110 km/h), o krovininiai – 65 km/h (buvo 80 km/h).
Europoje tokio masto sprendimas kol kas atrodo tolimos perspektyvos klausimu. Tačiau precedentas egzistuoja: 2022 m. Lietuvos Energetikos ministerija siūlė sumažinti automagistralių greičio limitą nuo 130 km/h, remdamasi EK ir IEA rekomendacijomis. Tuomet iki praktinio įgyvendinimo neprieita.
Lenkija griežtina: 509 vairuotojai neteko teisių per dvi savaites
Nors Lenkija nesieja savo veiksmų su naftos krize, naujausios eismo taisyklių pataisos rodo aiškią tendenciją. Nuo 2026 m. kovo 3 d. Lenkijoje policija privalo atimti teises trijų mėnesių laikotarpiui kiekvienam vairuotojui, viršijusiam greitį daugiau nei 50 km/h ne gyvenamojoje zonoje, vienajuosčiame dviejų krypčių kelyje. Anksčiau toks automatinis teisių atėmimas galiojo tik gyvenvietėse.
Rezultatas: per pirmąsias dvi savaites 509 vairuotojai neteko teisių pagal naują taisyklę. Ir tai – tik už greitį ne mieste. Kartu policija toliau atima teises ir už greičio viršijimą gyvenvietėse, tad bendras skaičius dar didesnis.
Nuo kovo 30 d. Lenkijoje teisės bus atimamos ir už sąmoningą automobilio įvedimą į slydimą (driftingą) bei važiavimą vienu ratu (motociklininkams). Už šiuos pažeidimus ir dabar gresia ne mažesnė nei 1 500 zlotų (apie 350 eurų) bauda.
Greičio ribotuvai kaip bausmė – JAV idėja
Ilinojaus valstijoje JAV svarstomas įstatymo projektas HB 4948, pagal kurį už lėnktynišką vairavimą ir greičio viršijimą daugiau nei 160 km/h (100 mylių) nuteisti vairuotojai privalėtų montuoti į automobilį intelektualų greičio ribotuvą (ISA). Prietaisas ribotų automobilio greitį pagal tos vietos leistiną ribą – panašiai kaip alkoblokas neleidžia paleisti variklio neblaiviam vairuotojui.
Ribotuvą reikėtų turėti mažiausiai 12 mėnesių arba tiek, kiek trunka teisių sustabdymas. Jo pašalinimas be teismo leidimo – baudžiamasis nusižengimas. Virdžinijoje panašus įstatymas jau priimtas ir įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuva yra IEA narė, tad agentūros rekomendacijos oficialiai pasiekia Vilnių. Kol kas Lietuvoje automagistralių greičio ribojimų mažinti neplanuojama, tačiau 2022 m. toks siūlymas jau buvo ant stalo. Jei naftos kaina toliau laikysis virš 100 dolerių, o degalų kainos viršys 2 eurų ribą – politinis spaudimas grįžti prie šios idėjos gali padidėti.
Lietuvoje automagistralėse vasarą leistinas greitis – 130 km/h, žiemą – 110 km/h. IEA rekomendacija reikštų 120 km/h vasarą ir 100 km/h žiemą. Ar tai realus scenarijus? Dabartinėje situacijoje – mažai tikėtinas. Bet prieš trejus metus mažai kas tikėjo ir 2 eurų kaina už litrą dyzelino.
