Šį savaitgalį Italijoje staiga užgeso apie 850 greičio matuoklių – maždaug penktadalis visų šalyje veikiančių radarų. Ne dėl gedimo, o dėl sprendimo iš Romos. Naujas dekretas nustato, kaip greičio matuokliai turi būti oficialiai patvirtinami – ir dalis įrenginių tokio patvirtinimo tiesiog neturi.
Ar tai reiškia, kad Italijos keliuose galima laisviau spausti pedalą? Skaičiai sako – ne visai.
Kas iš tikrųjų pasikeitė
Iš daugiau nei keturių tūkstančių aktyvių radarų laikinai išjungta apie 850 – ne todėl, kad jie sugedę ar suklastoti, o todėl, kad jų modelis dar neįtrauktas į patvirtintų įrenginių sąrašą. Gamintojai privalo pateikti prašymą dėl homologacijos, o ministerija turi šešiasdešimt dienų sprendimui priimti – tad dalis matuoklių per kelis mėnesius gali vėl įsijungti. Likę maždaug 3 150 radarų veikia kaip veikę – ir toliau fiksuoja pažeidimus.
Problema – sena. Italijos įstatymas tokį patvirtinimą reikalauja nuo 1992 metų, bet įgyvendinimo dekreto teko laukti 34 metus. Kai 2024 m. aukščiausias teismas nusprendė, kad nepatvirtintų radarų baudos negalioja, sekė bangos skundų.
Ministro pergalė, bet ne visi tuo tiki
Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini sprendimą vadina pergale, pavadindamas išjungtus matuoklius „šmėklomis, neturėjusiomis nieko bendra su eismo saugumu – tik paslėptu mokesčiu“. Tiesa, jo skelbti skaičiai netikslūs – ministras kalbėjo apie daugiau nei dešimt tūkstančių radarų, nors realiai jų niekada nebuvo tiek daug. Vartotojų organizacija Codacons dekretą vertina teigiamai, tačiau pažymi, kad jis atėjo pavėluotai, po metų teisinio chaoso. Ir tai dar ne pabaiga – kadangi ministerijos dekretas teisiškai silpnesnis už įstatymą, teisininkai neatmeta, kad naujos bylos vėl rems 1992 metų normą.
Ką tai reiškia lietuviams, vykstantiems į Italiją
Vasaros sezono metu per Italiją į pietus keliauja nemažai Lietuvos vairuotojų. Svarbiausia žinoti: išjungti radarai baudos neišrašys, bet nežinoma, kurie konkrečiai iš tūkstančių įrenginių yra tarp tų 850 – o likę daugiau nei trys tūkstančiai veikia įprastai. Skaičiuoti, kad galima laisvai spausti greitį, būtų klaida.
Be to, jau gautos baudos iš Italijos vairuotojams pasiekia ir Lietuvą – ES galiojanti tarpvalstybinė eismo pažeidimų informacijos mainų sistema leidžia užsienio baudas išieškoti gyvenamosios šalies teritorijoje. Bandyti ginčyti baudą remiantis tuo, kad radaras galbūt nebuvo patvirtintas, iš Lietuvos praktiškai neįmanoma – tai reikalautų dalyvavimo Italijos teisiniame procese. Jei esate tikri, kad pažeidimo nepadarėte, skundą teikti verta; jei sumokate baudą, tuo pačiu sutinkate su pažeidimu.
Tai graži istorija Italijos vairuotojams, ilgai kovojusiems su abejotinomis baudomis. Lietuviams, šią vasarą vairuojantiems per Brenerio perėją – tai daugiau informacija, nei realus palengvėjimas…
