Atšilus orams ir pradėjus tirpti sniegui, Lietuvos keliuose vis dažniau atsiveria po žiemos susiformavusios duobės. Vairuotojams tai reiškia ne tik didesnį stresą kasdienėse kelionėse, bet ir realią riziką patirti brangiai kainuojančius automobilio pažeidimus.
Draudikai sako, kad šiemet su duobėmis susijusių įvykių fiksuojama daugiau nei įprastai. Pavojingiausia tai, kad dalis kelio dangos pažeidimų yra sunkiai pastebimi, nes slepiasi po vandeniu, purvu ar nelygiu asfaltu.
Šiemet registruojama daugiau su duobėmis susijusių įvykių
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius sako, kad šių metų pradžia išsiskiria didesniu incidentų skaičiumi. Pasak jo, nors miestuose duobės dar tik pradeda atsiverti, itin didelė rizika jau fiksuojama greitkeliuose.
„Šiemet fiksuojame daugiau tokių įvykių. Miestuose duobės tik pradeda atsiverti ir jų dar nėra daug, tačiau ypač pavojingos jos tampa greitkeliuose. Ankstesniais metais keliuose dažniau būdavo fiksuojami nelygumai ar išdaužytas asfaltas, tačiau duobės keliuose, kuriuose leidžiamas 110 km/val. greitis, – gana neįprasta situacija“, – sako A. Gučius.
Vien „Gjensidige“ per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje užregistravo beveik 800 su kelio dangos pažeidimais susijusių įvykių. Skaičiai rodo, kad ši problema nėra pavienė ar trumpalaikė – tai kasmet pasikartojantis reiškinys, kuris pavasarį tampa ypač aktualus.
- Per 2025 metus bendrovė registravo 162 atvejus.
- Išmokos viršijo 84 tūkst. eurų.
- 2024 metais buvo registruota beveik 290 atvejų.
- Tuomet išmokos viršijo 151 tūkst. eurų.
Šie duomenys rodo, kad susidūrimas su duobe vairuotojams gali baigtis ne tik nemaloniu incidentu, bet ir reikšmingomis finansinėmis pasekmėmis.
Pavojingiausios duobės – ten, kur greitis didžiausias
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią pavojų duobės kelia važiuojant didesniu greičiu. Tokiose situacijose vairuotojai ne visada spėja laiku pastebėti kliūtį, o bandymas paskutinę akimirką staigiai manevruoti gali sukelti dar rimtesnių pasekmių.
Anot A. Gučiaus, važiuojant greitai smūgis į duobę dažniausiai būna stipresnis, todėl nukenčia ne tik padangos ar ratlankiai, bet ir svarbūs automobilio važiuoklės elementai.
„Tokiais atvejais žala dažniausiai būna didesnė. Važiuojant dideliu greičiu nukenčia automobilio pakabos mechanizmai, ratlankiai, padangos, kartais suveikia ir saugos sistemos. Tokia žala gali siekti ir kelis tūkstančius eurų“, – aiškina ekspertas.
Dar viena svarbi rizika – galimybė prarasti automobilio kontrolę. Stiprus smūgis gali paveikti transporto priemonės stabilumą, o tai ypač pavojinga intensyvaus eismo keliuose, magistralėse ar ten, kur eismo srautai dideli.
Po vandeniu pasislėpusios duobės tampa sunkiai pastebimos
Pavasarį situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nemaža dalis duobių būna pilnos vandens. Tokiomis sąlygomis vairuotojui tampa sunku įvertinti tikrąjį duobės gylį, plotį ar vietą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tėra nedidelė bala, tačiau po ja gali slėptis rimtas kelio dangos pažeidimas.
Miestuose vairuotojai kartais gali orientuotis pagal kitų eismo dalyvių elgesį, pavyzdžiui, stebėti, ar priekyje važiuojantys automobiliai staiga lėtina greitį ar keičia trajektoriją. Vis dėlto važiuojant užmiestyje ar esant blogam matomumui tokia galimybė gerokai sumažėja.
Pasak ekspertų, svarbiausi prevenciniai veiksniai išlieka tie patys – saugus greitis, didesnis atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir nuolatinis kelio dangos stebėjimas.
Ką daryti, jei duobės išvengti nepavyksta
Ne visais atvejais vairuotojas gali saugiai išvengti kliūties. Staigus vairo sukimas ar stiprus stabdymas prieš pat duobę kartais sukelia dar didesnį pavojų nei pats smūgis.
A. Gučius rekomenduoja, kad jei akivaizdu, jog sustabdyti automobilio prieš kliūtį nebepavyks, prieš pat smūgį verta atleisti stabdį.
„Jeigu matote, kad sustabdyti automobilio prieš kliūtį nepavyks, prieš pat smūgį reikėtų atleisti stabdį. Stabdant ratas nesisuka, todėl smūgis tenka automobilio pakabai. Jei ratas sukasi, jis gali lengviau išriedėti iš duobės, o žala būna mažesnė“, – sako „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Taip pat svarbu stengtis į duobę įvažiuoti tiesiais ratais. Bandymas paskutinę akimirką sukti vairą gali dar labiau padidinti apkrovą ratams ir pakabai.
„Pasukti ratai yra jautresni smūgiui, todėl tokiu atveju žala gali būti didesnė“, – pažymi ekspertas.
Dažniausiai nukenčia ne tik padangos
Nors daugelis vairuotojų pirmiausia pagalvoja apie pradurtą ar pažeistą padangą, reali žala dažnai būna platesnė. Praktika rodo, kad po smūgio į duobę gali būti apgadinami keli svarbūs automobilio elementai vienu metu.
- Padangos
- Ratlankiai
- Pakabos mechanizmai
- Automobilio dugnas
- Kai kuriais atvejais – ir saugos sistemos
„Gjensidige“ pateikia ir konkrečių pavyzdžių. Vienu atveju Vilniuje vairuotojas įvažiavo į nepastebėtą duobę, o po smūgio buvo pažeistos abi priekinės padangos ir ratlankiai. Kitu atveju siaurame kelyje bandydamas apvažiuoti duobę vairuotojas kliudė kelio atitvarą ir apgadino automobilio šoną.
Dar vienas incidentas užfiksuotas magistralėje – po smūgio buvo pažeistas automobilio dugnas ir ratas, todėl transporto priemonę teko remontuoti servise.
Kas atsakingas už dėl duobių patirtą žalą
Ekspertai primena, kad už kelio būklę atsako jo savininkas arba prižiūrėtojas. Lietuvoje tai gali būti valstybės institucijos, kelininkai ar savivaldybės, priklausomai nuo to, kokios reikšmės kelyje įvyko incidentas.
„Kiekvienas kelias turi savo „šeimininką“, kuris atsakingas už jo priežiūrą. Todėl net ir neturint KASKO draudimo yra galimybė kreiptis į kelio savininką dėl patirtos žalos atlyginimo“, – sako A. Gučius.
Jeigu automobilis apdraustas KASKO draudimu, situacija dažnai būna paprastesnė – žalą paprastai atlygina draudimo bendrovė, kuri vėliau gali siekti ją išieškoti iš atsakingos institucijos.
Vairuotojams svarbu žinoti, kad sėkmingam žalos administravimui būtina ne tik pats faktas, jog kelias buvo pažeistas, bet ir tinkamai surinkti įrodymai apie incidento aplinkybes.
Tinkamas įvykio fiksavimas gali būti lemiamas
Patekus į tokią situaciją, pirmiausia būtina pasirūpinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Tik po to reikėtų pradėti rinkti informaciją, kuri gali būti svarbi draudikui ar atsakingoms institucijoms.
Ekspertai rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus:
- Apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę.
- Pastatyti avarinį ženklą saugiu atstumu.
- Nufotografuoti duobę, jos aplinką ir automobilio pažeidimus.
- Pažymėti tikslią įvykio vietą, pavyzdžiui, naudojantis navigacijos programėle.
- Apie incidentą pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Pasak A. Gučiaus, toks pranešimas svarbus ne tik žalos administravimui. Jis taip pat padeda informuoti atsakingas institucijas apie pavojingą kelio defektą ir gali apsaugoti kitus vairuotojus nuo panašių nelaimių.
Atsargus vairavimas išlieka svarbiausia prevencija
Nors visiškai išvengti duobių pavasarį kartais sudėtinga, vairuotojai gali sumažinti riziką pasirinkdami saugų greitį, stebėdami kelio dangą ir vengdami staigių manevrų. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti magistraliniams ir intensyvaus eismo keliams, kur net vienas smūgis gali sukelti didelę žalą.
Draudikų duomenys rodo, kad problema šiemet yra rimta, todėl atsipalaiduoti dar anksti. Vos tik prasidėjus pavasariui, keliuose atsiveriančios duobės jau tampa viena dažniausių nemalonių incidentų priežasčių.
Ar jums šį pavasarį jau teko susidurti su duobėmis kelyje? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
