Nuo 2026 m. sausio 1 d. Krokuvoje jau veikia „Švaraus transporto zona” (Strefa Czystego Transportu) – ji apima apie 60 proc. miesto teritorijos, esančios maždaug ketvirtojo žiedo ribose. Vairuotojams, kurių automobilis neatitinka reikalavimų, įvažiavimas nebe nemokamas.
Kas konkrečiai reikalaujama
Į zoną be apribojimų gali įvažiuoti benzininiai automobiliai (įskaitant su dujine įranga), atitinkantys „Euro 4″ normą arba pagaminti nuo 2005 m. – tai reiškia, kad priimami net daugiau nei 20 metų senumo benzininiai automobiliai. Dyzeliniams reikalavimai griežtesni: būtina „Euro 6″ norma arba gamybos metai nuo 2014 m. Krokuvos savivaldybės duomenimis, apie 8 iš 10 šiuo metu mieste važinėjančių automobilių jau atitinka reikalavimus.
Reikalavimų neatitinkantiems vairuotojams numatytas pereinamasis mokėjimo laikotarpis: 2,50 PLN už valandą, arba 5 PLN dienos mokestis 2026 m. (2027 m. – 15 PLN). Alternatyva – mėnesinis abonementas: 100 PLN 2026 m., 250 PLN 2027 m. ir 500 PLN 2028 m. Tai reikštų apie 6 000 PLN, arba maždaug 1 400 eurų, per metus – jei norima važinėti reguliariai. Krokuvos gyventojai, įsigiję automobilį iki 2025 m. birželio 26 d., nuo reikalavimų atleidžiami neribotam laikui.
Ar tai vyksta be pasipriešinimo?
Anaiptol. Prieš dabartinę zonos formą peticiją pasirašė 40 000 žmonių, o 2026 m. vasarį iš pareigų buvo atleistas Krokuvos viešojo transporto valdybos (ZTP) direktorius. Miesto meras Aleksandras Miszalskis jau paskelbė, kad taisyklės bus koreguojamos, tačiau konkrečių pakeitimų kol kas nepaskelbta. Sunku nepastebėti ironijos: zona sukurta mažinti spūstis ir taršą, o pirmieji mėnesiai atnešė ne mažiau politinio triukšmo nei automobilių srautų sumažėjimo.
O kaip yra Lietuvoje?
Ar tai reiškia, kad panašus mechanizmas Lietuvai – tik tolimos ateities scenarijus? Ne visai. Alternatyvių degalų įstatymas nuo 2026 m. sausio įpareigoja didžiuosius miestus ir kurortines vietoves – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, taip pat Birštoną, Druskininkus, Neringą, Palangą ir kelias kitas savivaldybes – įrengti mažos taršos zonas. Kauno senamiestyje tokia zona jau veikia. Vilniaus senamiestyje zona taip pat nustatyta, tačiau rinkliavų ar apribojimų joje kol kas nėra – tam pirmiausia reikėtų keisti Rinkliavų įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
Kitaip tariant, teisinis pagrindas Lietuvoje jau formuojasi, tik dar be finansinės dalies. Krokuvos pavyzdys rodo, kur šis kelias gali vesti – ir kokio masto pasipriešinimo galima sulaukti, kai zona iš popieriaus virsta realiu mokesčiu…
