Lietuvos keliuose greičio matuoklius anksčiau degindavo, į juos šaudydavo, buvo net susprogdintų. Kadangi radaras montuojamas maždaug 4 metrų aukštyje, dabar piktadariai vis dažniau renkasi kitą būdą – tiesiog nupjauna visą stulpą su aparatūra. Bet, kaip paaiškėja, patiems vandalams skaudžiausia ne kalėjimo grėsmė, o kai kas kita.
Kiek matuoklių saugo Lietuvos kelius
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia dešimtys momentinio greičio matuoklių ir daugiau nei aštuonios dešimtys vidutinio greičio matavimo sistemų, o bendras stacionarių matuoklių skaičius jau viršija 200. Prie jų prisideda ir mobilieji trikojai radarai, prie kurių visada budi neuniformuoti kelių policijos darbuotojai. Kiekvienas sunaikintas įrenginys – tai ne tik prarasta kontrolės vieta, bet ir dešimtimis tūkstančių eurų skaičiuojama žala.
Ko iš tikrųjų bijo pažeidėjai
Teisininkų teigimu, sugadinę greičio matavimo įrenginį nusikaltėliai labiausiai bijo ne baudžiamosios atsakomybės, o būtent padarytos žalos atlyginimo. Baudžiamąją atsakomybę jie neretai gauna, bet nuo realaus laisvės atėmimo dažnai išsisuka. O žalą – galinčią siekti dešimtis tūkstančių eurų – atlyginti privaloma, ir būtent tai vandalams tampa didžiausiu galvos skausmu. Sunku nepastebėti ironijos: sunaikinti aparatą kelioms sekundėms – ir metų metus dengti jo kainą.
Kaip į situaciją reaguoja institucijos
Valdžios atsakas krypsta ne tik į apsaugą, bet ir į matuoklių tinklo pertvarką. 2025 m. susisiekimo ministras pasirašė naują stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo tvarką: matuokliai perkeliami iš vietų, kur eismo situacija pagerėjo, į pavojingesnius, avaringesnius ruožus. Kai kurie vidutinio greičio ruožai trumpinami arba skaidomi į atskiras dalis. Darbai planuoti 2026 m. pirmajam pusmečiui.
Tai reiškia dar vieną pasekmę pažeidėjams: seni žinomų matuoklių žemėlapiai navigacijos programėlėse gali nebeatitikti realybės. Dalis įrenginių atsiduria ten, kur jų niekas nesitiki – todėl skaičiavimas „čia radaro nebūna“ tampa vis rizikingesnis.
Kodėl gadinti neapsimoka
Redakcijos vertinimu, matematika čia pažeidėjui nepalanki iš visų pusių. Sunaikintas matuoklis atkuriamas, jo vieta – dažnai pakeičiama slaptesne, o žalos sąskaita lieka kabėti ant to, kuris jį nupjovė. Vietoj to, kad išvengtų baudų, vandalas prisiima atsakomybę, kurios dydis gali kelis kartus viršyti visas baudas, kurias jis kada nors būtų gavęs už greičio viršijimą.
Institucijų kryptis aiški: ne mažinti kontrolę, o daryti ją mažiau nuspėjamą ir brangesnę tiems, kas bando jos išvengti jėga. Ir tai – tik dalis pokyčių, laukiančių Lietuvos keliuose artimiausiais metais.
