„2024-ųjų pirmoje pusėje dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės žuvo 4, o buvo sužeista daugiau nei pusantro šimto žmonių. Dar baisiau tai, kad 84 proc. vairuotojų, kurie sėda prie vairo neblaivūs, niekada nebuvo sulaikyti nuo tokio veiksmo”, – sako Genius Lukošius, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius, komentuodamas LTSA užsakymu atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenis. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vairavimo esant neblaiviam problemą Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, į kalėjimą kelioms dienoms užrakintas automobilis.
„Pernai Lietuvos policija nuolat didindama kontrolės priemonių skaičių ir vis atnaujindama technines priemones sulaikė daugiau nei 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, tačiau pastebime ir didėjantį vairuotojų skaičių, kurie vairuoja pavartoję alkoholio iki 0,4 promilės. Norime priminti ir jiems, kad tai taip pat labai pavojinga“, – teigia Vytautas Grašys, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.
LTSA užsakymu atliktas tyrimas parodė dvi pagrindines priežastis, dėl kurių žmonės sėda prie vairo apsvaigę. Tai – klaidingas savo būklės vertinimas ir noras pasirodyti, sako G. Lukošius.
65 proc. gyventojų mano, kad vairuotojai neįvertina savo girtumo ir gebėjimo kontroliuoti situacijos, o 28 proc. teigia, kad sėda prie vairo, nes reikia įveikti trumpą atstumą. Dar ketvirtadalis apklaustųjų tiki, kad kelyje nėra policijos, tad tikimybė būti sulaikytiems yra minimali.
Aplinkiniai – abejingi
Visgi tai ne vienintelė problema. Net 9 iš 10 apklaustųjų teigia, kad net ir sudvejoję dėl alkoholio vartojusio asmens galimybių vairuoti jie nesiimtų jokių veiksmų, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.
„Tai reiškia, kad jie nebandytų stabdyti girto vairuotojo, vadinasi, paprasčiausiai toleruotų nusikaltimą – vairavimą esant neblaiviam. Daugiau nei pusė jų sako, kad nesiryžtų stabdyti neblaivaus vairuotojo dėl konflikto baimės, daugiau nei trečdalis nerimauja, jog sudrausminimas gali sugadinti santykius, dar beveik tiek pat nurodo, kad tiesiog nenori būti laikomi teisuoliais. Šios baimės, kurias ir nurodo lietuviai, neretai lemia nusikaltimus – avarijas, sukeltas neblaivių vairuotojų, o aplinkinius, kurie neišdrįso užkirsti tam kelio, paverčia nusikaltimo bendrininkais”, – pabrėžia G. Lukošius.
Ne tik nestabdome, bet net paskatiname
Visgi aplinkiniai linkę ne tik užsimerkti, kai neblaivus žmogus sėdasi prie vairo. Dažnas dar ir pateisina tokius veiksmus, paragina vairuotoją išgerti prieš leidžiantis į kelią.
„Įsivaizduokite kompaniją, kurioje linksminasi draugai. Vienas nusprendžia vykti namo. Užuot draugai pasidomėję, ar jis tikrai gali vairuoti, ar yra blaivus, dažnai netgi ragina išgerti prieš išvykstant. Lietuvos gyventojų paklausėme, kokius pasiteisinimus jie yra girdėję. Dažniausiai pasitaikę: kelią gi žinai, nuo tiek nieko neįpūsi, kad kelias nedulkėtų, kol važiuosi, išgaruos, o gramą ant kilogramo, – sako Eglė Kučinskaitė, LTSA komunikacijos skyriaus vadovė. – Tačiau nė vienas iš šių pasiteisinimų neapsaugo nuo galimos tragedijos.
Atsikratyti baimių
Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė pabrėžia, kad svarbu išmokti nebijoti įsikišti ir sustabdyti išgėrusį asmenį, kuris ketina vairuoti. „Dažnai vengiame imtis veiksmų, nes bijome galimo konflikto ar nepatogios situacijos. Tačiau svarbu suvokti, kad trumpalaikis diskomfortas neprilygsta pavojui, kurį gali sukelti mūsų pasyvumas“, – sako L. Bagdonavičienė.
Svarbiausia – išreikšti rūpestį ir pasiūlyti pagalbą tinkamai pasirinktais žodžiais, tikina psichologė-psichoterapeutė:
„Svarbu ne kaltinti ar pykti, o parodyti nuoširdų rūpestį. Ramus tonas ir alternatyvų pristatymas gali padidinti tikimybę, kad žmogus paklausys. Vietoj žodžio „Nevairuok“ kur kas labiau pravers keli sakiniai, tokie kaip: „Tu nori vairuoti, bet aš matau, kad esi išgėręs. Man rūpi tavo ir kitų saugumas. Leisk man tau padėti – galime rasti kitą būdą grįžti namo.“
Psichologė taip pat pataria iš anksto pasiruošti tokioms situacijoms. „Padės, jei mintyse parepetuosite, kaip elgsitės patekę į tokią padėtį. Planuojami scenarijai padės išlikti ramiems, ryžtingiems, bet kartu empatiškiems esant realiai situacijai. Visgi svarbiausia – net jei nepavyksta įgyvendinti galvoje kurto ir surepetuoto scenarijaus, nesutrikti ir nenuleisti rankų. Pasyvumas tokiose situacijose nėra sprendimas, nes mūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybes“, – akcentuoja specialistė.
