Per pastaruosius 12 mėnesių Helsinkyje, Suomijos sostinėje, eismo įvykiuose nežuvo nė vienas žmogus. Tai įspūdingas pasiekimas miestui, kuriame gyvena daugiau nei 900 000 gyventojų ir yra intensyvus eismas. Miesto pareigūnai šį rezultatą priskiria ne vienai reformai, o nuosekliai ilgalaikei strategijai, orientuotai į daugelį mažų, bet strategiškai svarbių veiksmų.
Nors Lietuvoje vis dar sunku su eismo įvykių aukų skaičiumi
Priešingai, 2024 m. Lietuvos keliuose žuvo daugiau nei 120 žmonių. Didžiuosiuose miestuose vis dar pranešama apie sunkias avarijas, ypač pėsčiųjų ir dviratininkų. Šis skirtumas pabrėžia darnių miesto saugumo strategijų poveikį.
Pagrindinės priemonės, padėjusios Helsinkiui pasiekti sėkmės
Pasak eismo inžinieriaus Roni Utriaineno, vienas iš įtakingiausių pokyčių buvo greičio apribojimo sumažinimas iki 30 km/h gyvenamosiose zonose ir šalia mokyklų. Šiandien daugiau nei pusėje Helsinkio gatvių galioja šie apribojimai – prieš kelis dešimtmečius taikytas 50 km/h greitis. Tačiau greičio apribojimai buvo tik viena didesnio plano dalis.
Infrastruktūros patobulinimai:
- Pakeltos pėsčiųjų perėjos ir sankryžos, siekiant sumažinti greitį.
- Platus, atskirtas dviračių takų tinklas, atokiau nuo automobilių eismo juostų.
- Pažangios kamerų sistemos stebi greičio viršijimą ir šviesoforų pažeidimus.
- Patikimas viešasis transportas skatina mažiau kelionių automobiliu.
- Dažnas policijos patruliavimas užtikrina taisyklių laikymąsi ir atgrasymą.
Rezultatai kalba patys už save
YLE duomenys taip pat rodo didelį sužalojimų skaičiaus sumažėjimą. Devintajame dešimtmetyje kasmet buvo užregistruojama daugiau nei 1000 sužalojimų. 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki vos 277. Tai įrodo, kad nuosekli politika ir infrastruktūros projektavimas gali radikaliai pagerinti eismo saugumą.
Ką gali pritaikyti Lietuvos miestai?
Tokie Lietuvos miestai kaip Vilnius ir Kaunas pradėjo iniciatyvas, pavyzdžiui, mažinti greičio apribojimus prie mokyklų arba įrengti pėsčiųjų šviesoforus. Tačiau vis dar trūksta visoje šalyje koordinuotos strategijos. Ekspertai siūlo, kad Lietuva turėtų:
- Sistemingai mažinti greičio apribojimus gyvenamosiose zonose.
- Investuoti į fizinio saugumo priemones, tokias kaip greičio mažinimo kalneliai, šviesoforai ir aiškūs ženklai.
- Įdiegti išmaniąsias stebėjimo sistemas (pvz., greičio ir raudono šviesoforo kameras).
- Skatinti viešojo ir nevariklinio transporto naudojimą.
- Užtikrinti nuoseklų kelių eismo taisyklių laikymąsi.
Elektrinių paspirtukų iššūkio sprendimas
Helsinkis taip pat susidūrė su didėjančia elektrinių paspirtukų saugumo problema. Augant jų populiarumui, miestas greitai reagavo:
- Nustatė greičio apribojimus paspirtukams.
- Paskyrė stovėjimo zonas.
- Uždraudė važiavimą naktį savaitgaliais.
Lietuvoje paspirtukai taip pat kelia vis didesnę grėsmę saugumui, ypač naktį arba kai jais važiuoja daugiau nei vienas asmuo. Skubiai reikalingas tinkamas reguliavimas.
Išvada: nulis mirčių yra pasiekiamas
Helsinkio sėkmė įrodo, kad nulis mirčių miesto keliuose nėra utopija, o realus tikslas. Lietuva gali pasisemti įkvėpimo iš šio modelio, kad persvarstytų savo miestų planavimo ir kelių eismo saugumo politiką. Tikriems pokyčiams nereikia drastiškų reformų – jie prasideda nuo nuoseklių mažų žingsnių, kurie gelbsti gyvybes.
Ką manote – ar Vilnius ar Kaunas galėtų pakartoti Helsinkio sėkmę? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
