Vilniuje 132 šviesoforais reguliuojamose sankryžose atnaujinta pirmenybė pėstiesiems ir dviratininkams. Šiais pakeitimais vidutinė pėsčiųjų laukimo trukmė sutrumpėjo beveik 30 proc. ir siekiama pagerinti saugumą, prieinamumą ir judumą mieste.
Kas pasikeitė 132 sankryžose Vilniuje?
Vidutinė pėsčiųjų laukimo trukmė sankryžose sutrumpėjo nuo 47 sekundžių iki 33,5 sekundės, o tai padeda sumažinti pagundą eiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui.
Eksperto citata: „Trumpesnis laukimo laikas gerokai sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, ypač šalia mokyklų ir viešojo transporto zonų“, – sako JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksejus Apanovičius.
Išmanieji šviesoforai prisitaiko prie realaus laiko sąlygų
Naujoji sistema naudoja:
- Indukcinės kilpos artėjantiems automobiliams aptikti
- Vaizdo ir šilumos jutikliai realaus laiko eismo duomenims gauti
- Dviratininkams ir pėstiesiems skirtus mygtukus
Jei nė vienas pėsčiasis nepaspaudžia mygtuko, žalia perėjos fazė neįsijungia – taip optimizuojamas srautas visiems naudotojams.
Dinaminis signalų reguliavimas
Signalų laikas dabar prisitaiko prie intensyvaus eismo, užuot buvęs fiksuotas. Tai padidina sankryžos efektyvumą, sumažina prastovos laiką ir suteikia pirmenybę tvariam judėjimui.
Kodėl tai svarbu judumui mieste
Lengvesnės ir greitesnės sankryžos yra naudingos:
- Senjorams
- Vaikams
- Žmonėms su negalia
Šios grupės dažnai pasikliauja aiškiais ir greitais signalais, kad galėtų saugiai pereiti per gatvę.
Ilgalaikė vizija: Mažiau automobilių miestų centruose
Vilniuje, kaip ir daugelyje Europos miestų, mažėja automobilių dominavimas centrinėse teritorijose. Šie sankryžų pokyčiai yra platesnės judumo strategijos dalis.
Išmaniosios sankryžos Vilnių paverčia saugesniu, efektyvesniu ir pėstiesiems pritaikytu miestu. Šie pokyčiai – tik platesnio masto judumo pokyčių pradžia.
Ar pastebėjote trumpesnį laukimą prie perėjų? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!
