Įvažiuoti į tuščią stovėjimo vietą tiesiai atrodo paprasčiau ir greičiau. Bet toks pasirinkimas tik nukelia sudėtingiausią manevro dalį į vėlesnį momentą – tą akimirką, kai reikės išvažiuoti. Tuomet sėdite žemai tarp dviejų automobilių, matomumas ribotas, o pirmiausia į kelią patenka būtent galinė automobilio dalis.
Kodėl statistika kalba tokio pasirinkimo nenaudai
Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkai palygino parkavimo manevrus su registruotais nelaimingais atsitikimais. Rezultatas: parkavimasis į priekį ir vėlesnis išvažiavimas atbulomis santykinai dažniau siejamas su avarijomis, nei tikėtumeisi iš tokio manevro paplitimo.
Ryškiausias skaičius kilo iš atskiros penkiasdešimties mirtinų ar sunkų sužalojimą sukėlusių parkavimo incidentų Šiaurės Karolinoje 2012–2016 m. analizės. Iš jų net 45 atvejais, tai yra 90 proc., dalyvavęs automobilis kaip tik išvažiavo atbulomis iš stovėjimo vietos. Iš tų penkiasdešimties incidentų 31 buvo klasifikuoti kaip vadinamosios „backover” avarijos – kai atbulomis važiuojantis automobilis kliudo žmogų už automobilio ribų. Tyrimas paskelbtas leidinyje „Transportation Research Part F”.
Verta paminėti vieną išlygą: penkiasdešimt sunkių atvejų – nedidelė imtis, o į duomenis pateko ir incidentai privačiuose privažiavimuose. Tiesiogiai perkelti 90 proc. rodiklį į kiekvieną stovėjimo aikštelę nebūtų tikslu. Bet proporcija tokia ryški, kad tyrėjai atbulinį išvažiavimą aiškiai įvardijo kaip rizikingesnį manevrą.
Kodėl atvykus matomumas geresnis nei išvykstant
Skirtumas glūdi momente, kada atliekamas atbulinis manevras. Atvykus ką tik pravažiavote pro stovėjimo vietą – spėjote pastebėti, ar šalia nėra pirkinių vežimėlio, stulpelio, vaiko ar skubančio dviratininko. Tada lėtai įvažiuojate į pažymėtą vietą, dažniausiai tarp nejudančių objektų.
Išvažiuojant aplinka gali būti visiškai pasikeitusi. Šalia gali atsirasti mikroautobusas, uždengiantis visą matomumą į vieną pusę, o iš kitos pusės su pirkinių vežimėliu praeiti gali kažkas, ko nematote. Kad ką nors pamatytumėte, jau turite išvažiuoti automobilio galu į eismo juostą – būtent ten, kur juda eismas, kurio ir bandote ieškoti.
Atbulinio parkavimosi atveju šoniniai veidrodėliai rodo abi automobilio puses – galite tiksliai sekti vietos linijas ir atstumą iki šalia stovinčių automobilių. Vėliau, išvažiuojant į priekį, matomumas į abi puses geriausias, kokį tik galima turėti.
Kameros padeda, bet nepašalina rizikos
Amerikos draudikų instituto (IIHS) 2025 m. liepos apžvalga parodė, kad atbulinės eigos kameros siejamos su 17 proc. mažiau registruotų atbulinio važiavimo avarijų. Įspėjimas apie kertantį eismą už automobilio – su 22 proc. mažiau. O kameros, parkavimo jutiklių ir automatinio stabdymo atbuline eiga derinys – net su 78 proc. mažiau avarijų.
Skirtumas tarp 17 ir 78 proc. rodo aiškiai: vien ekranėlis prietaisų skydelyje nėra pakankama priežastis aklai važiuoti atbulomis, pasikliaujant tik juo.
Ką sako Lietuvos taisyklės
Kelių eismo taisyklių 114 punktas nustato griežtą reikalavimą: važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią visiems kitiems eismo dalyviams – be jokių išimčių. Tai reiškia, kad ir įvažiuojant atbulomis į vietą, ir vėliau iš jos išvažiuojant į priekį, teisinė atsakomybė nesikeičia. Saugesnis manevras nesuteikia pirmumo teisės – jis tiesiog suteikia gerokai geresnę galimybę pastebėti, kam tą kelią reikia duoti.
Praktinė išvada
Jei stovėjimo vieta įprasta, statmena, ir pasirinkimas laisvas – protingiausia įvažiuoti atbulomis. Prieš tai lėtai pravažiuokite pro vietą, įjunkite posūkio signalą ir apžiūrėkite visą aplinką. Kelios papildomos sekundės atvykus kainuoja gerokai mažiau nei naujas bamperis – ir yra kur kas maloniau nei pastebėti pėsčiąjį per vėlai.
