Sinoptikai perspėjo iš anksto. Bet dalis vairuotojų automobilį vis tiek paliko ten, kur visada – po dideliu medžiu, prie vandens telkinio, poilsio zonoje miškingoje vietovėje. Po rugpjūčio 22 d. audros „Lietuvos draudimas” gavo daugiau nei 200 žalų kreipinių dėl apgadintų transporto priemonių.
Didžioji dalis žalų susijusi su ant automobilių užvirtusiais medžiais, nulūžusiomis šakomis ir kitais vėjo pakeltais objektais. „Lietuvos draudimo” transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pasakoja, kad labiausiai nukentėjo automobilių stiklai, stogai, variklio dangčiai ir kitos viršutinės kėbulo dalys – dalis eismo įvykių įvyko dėl netikėtai ant kelio atsidūrusių šakų, tiek regioniniuose keliuose, tiek intensyviose automagistralėse.
Dažniausia klaida – vietos pasirinkimas
Anot G. Petriko, dalis gyventojų neįvertino iš anksto skelbtų perspėjimų, todėl automobiliai buvo palikti miškingose vietovėse, po medžiais, prie vandens telkinių ar poilsio zonose – vietose, kur stiprus vėjas kėlė didžiausią pavojų. Ar tikrai sunku pastebėti, kad net iš pažiūros sveikas medis gali neatlaikyti stipraus vėjo? Būtent tai ir parodė paskutinė audra.
Prevencinis veiksmas paprastas – pasirinkti saugesnę stovėjimo vietą, be didelių medžių ir reklaminių konstrukcijų šalia. Paliekant automobilį atviroje erdvėje, geriau rinktis aukštesnę vietą, apsaugančią ir nuo galimo užliejimo.
Kada kelionę verta atidėti
Audros metu eismo sąlygos keičiasi itin greitai – suprastėja matomumas, o kitų vairuotojų veiksmai tampa sunkiau nuspėjami. Papildomą pavojų kelia ant kelio patekusios šakos ar kiti vėjo nešami objektai, o stiprus šoninis vėjas gali netikėtai paveikti automobilio trajektoriją, ypač atvirose vietovėse ar tiltuose.
Jei kelionės atsisakyti negalima, rekomenduojama rinktis saugų greitį, didinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir būti pasiruošusiam, kad situacija kelyje gali skirtis nuo įprastos.
Kodėl verta patikrinti draudimo tipą
Dalis apgadintų automobilių nebuvo apdrausti savanorišku KASKO draudimu – dažniau tokios apsaugos atsisako senesnių automobilių savininkai, nors amžius savaime nuo gamtos padarinių neapsaugo. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas atlygina tik žalą, padarytą tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – ne paties automobilio žalą nuo audros ar krentančio medžio. Tokią apsaugą suteikia tik KASKO draudimas.
Šiuolaikinių automobilių remontas brangsta dėl kamerų, radarų, LED žibintų ir panoraminių stogų – net nedidelis pažeidimas gali pareikalauti kelių tūkstančių eurų. Draudikų praktikoje užvirtęs medis kartais padaro tokią žalą, kad remontas ekonomiškai tampa netikslingas.
Apsemtas kelias – ne vieta rizikuoti
Intensyvios liūtys per trumpą laiką gali apsemti gatves ir kelio ruožus, kuriais įprastai važinėjama be problemų. Sėdint automobilyje sunku tiksliai įvertinti vandens gylį ar kelio dangos būklę – bandant įveikti apsemtą ruožą vanduo gali patekti į variklį ar elektros sistemas. Saugiausias sprendimas – apsisukti ir rinktis kitą maršrutą. Jei automobilis jau užgeso giliame vandenyje, pakartotinai užvesti variklio nereikėtų – tai gali padidinti techninę žalą.
Papildomas patarimas prieš prognozuojamą audrą – nelaukti, kol degalų bakas bus beveik tuščias, o elektromobilių savininkams pasirūpinti pakankama baterijos įkrova, nes elektros tiekimo sutrikimai gali paveikti tiek degalines, tiek įkrovimo stoteles.
