Gruodžio 7 dieną Lietuvos keliuose užfiksuota mirtina avarija Elektrėnų savivaldybėje ir du atskiri neblaivaus vairavimo atvejai Trakų bei Ukmergės rajonuose. Šios istorijos dar kartą primena, kaip greitai viena klaida gali baigtis tragedija ir kokias pasekmes užtraukia Kelių eismo taisyklių nesilaikymas.
Tragiška avarija Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje
Apie 18.15 val. Elektrėnų savivaldybėje, Lazdėnų kaime, 32-ajame kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda kilometre, lengvasis automobilis „Toyota Yaris“, kurį vairavo 2002 m. gimusi moteris, partrenkė į važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją, gimusią 1979 m. Nuo patirtų sužalojimų moteris žuvo įvykio vietoje.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 281 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kai dėl to žūsta žmogus.
Eismo saugumo ekspertas Tomas Vaitkus pabrėžia, kad žiemos metu rizika ypač išauga: „Tamsus paros metas, šlapia ar slidi danga, dideli greičiai ir neprognozuojamas pėsčiųjų elgesys – tai derinys, kai vos viena sekundė neatidumo gali baigtis tragedija.“
Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelias yra vienas intensyviausių Lietuvoje, todėl bet koks netikėtas pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje dalyje kelia itin didelę grėsmę. Pėstiesiems nuolat primenama, kad jie privalo naudoti atšvaitus, o magistralinius kelius kirsti tik leistinose vietose.
Du neblaivaus vairavimo atvejai Trakų ir Ukmergės rajonuose
Tą pačią dieną policijai teko fiksuoti ir du pavojingus neblaivaus vairavimo atvejus. Apie 2.05 val. Trakų rajone, Grendavės seniūnijoje, Žytkaimio kaime, sustabdytas 2001 m. gimęs vyras, vairavęs automobilį BMW. Jam nustatytas 2,17 promilės girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Vėliau, apie 22.20 val., Ukmergėje, Nuotekų gatvėje, policija sustabdė 1961 m. gimusį vyrą, vairavusį automobilį „VW Golf“. Jam nustatytas 1,69 promilės girtumas. Dėl šio fakto taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Policijos psichologė Asta Žukaitė atkreipia dėmesį, kad tokie atvejai rodo gilesnę problemą: „Vairavimas esant daugiau kaip 1,5 promilės girtumui reiškia ne tik teisės aktų ignoravimą, bet ir visišką abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Tai sąmoningas rizikavimas ne tik savo, bet ir kitų gyvybėmis.“
Kodėl tokie įvykiai vis dar kartojasi?
Nors Lietuvoje daug investuojama į kelių infrastruktūros gerinimą ir prevencines kampanijas, tragiški įvykiai vis dar kartojasi. Ekspertai išskiria kelias pagrindines priežastis:
- tamsus paros metas ir prastas matomumas, ypač žiemą;
- pėsčiųjų elgesys – išėjimas į važiuojamąją dalį neleistinose vietose;
- neblaivus vairavimas ir alkoholio vartojimo kultūra;
- per didelis greitis ir situacijos neįvertinimas;
- vairuotojų nuovargis bei dėmesio stoka.
Pasak T. Vaitkaus, „technologijos ir automobilio saugumo sistemos padeda tik tiek, kiek pats vairuotojas leidžia. Jei sėdama prie vairo pavargus, išgėrus ar pervertinus savo galimybes, kiekviena papildoma sistema tėra menka pagalba, o ne garantija.“
Kaip vairuotojai gali sumažinti riziką?
Eismo saugumo specialistai pateikia keletą paprastų, tačiau veiksmingų rekomendacijų, kurios gali padėti išvengti panašių situacijų:
- žiemos metu pasirinkti mažesnį greitį, ypač tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui;
- ypač atidžiai stebėti kelkraščius ir pėsčiuosius prie intensyvių magistralinių kelių;
- niekada nesėsti prie vairo pavartojus alkoholio – rinktis taksi, pavežėją ar blaivų vairuotoją;
- laiku pasirūpinti transporto priemonės technine būkle, ypač žibintais ir stabdžiais;
- planuoti kelionę taip, kad už vairo nebūtumėte pervargę ar apsnūdę.
Policijos pareigūnai nuolat primena, kad net ir trumpas atstumas „iki namų“ nėra pateisinama priežastis vairuoti išgėrus. Būtent tokios „trumpos kelionės“ neretai baigiasi skaudžiausiais padariniais.
Kokia baudžiamoji atsakomybė taikoma?
LR BK 281 straipsnis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kai dėl to nesunkiai, sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata ar žūsta žmogus. 5 dalyje numatyta, kad už žmogaus mirtį sukėlusį pažeidimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.
LR BK 281¹ straipsnis reglamentuoja atsakomybę už neblaivų ar apsvaigusį vairavimą. Esant didesniam kaip 1,5 promilės girtumui, tai laikoma nusikalstama veika, už kurią gali būti skiriama baudžiamoji atsakomybė, teisės vairuoti atėmimas, o tam tikrais atvejais – ir transporto priemonės konfiskavimas.
Šios nuostatos atspindi Lietuvos siekį mažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių keliuose, griežtai vertinant pavojingą ir neatsakingą elgesį prie vairo.
Išvados
Gruodžio 7-oji Lietuvos keliuose dar kartą parodė, kad tragiškų pasekmių dažniausiai lemia labai konkrečios ir aiškiai įvardijamos priežastys – neatsargus pėsčiųjų elgesys, neblaivus vairavimas ir Kelių eismo taisyklių nepaisymas. Kiekvienas vairuotojas ir pėsčiasis gali prisidėti prie saugesnių kelių, jei kasdien priims atsakingesnius sprendimus.
Ką jūs manote apie tokius įvykius? Ar esate susidūrę su pavojingomis situacijomis Lietuvos keliuose? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
