Liepos 15 d. Europos Parlamentas pirmą kartą balsuos dėl papildomų tarifų Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams. Pasak „Reuters“, yra daug požymių, kad Vokietija nepritars šiam sprendimui. Jie gali per daug prarasti.
Nauji muitai
Nuo 2024 m. liepos 5 d. Europos Sąjunga reikalauja, kad įmonės, kurios į Senojo žemyno rinkas tiekia Kinijoje pagamintus elektromobilius, pateiktų užstatą sumoms, kurios gali būti surinktos pagal naująjį muitą, padengti. Iki šiol galiojęs 10 proc. mokestis gali gerokai padidėti dėl Pekino finansinės paramos Kinijos pramonei. Europos Sąjungos institucijos tokią paramą laiko nesąžininga konkurencija, leidžiančia Vidurinėje Karalystėje gaminančioms bendrovėms siūlyti automobilius netikėtai mažomis kainomis.
Remiantis preliminariomis prielaidomis, naujas papildomas muitas priklausys nuo to, kiek Kinijos vyriausybė remia atitinkamą bendrovę, taip pat nuo to, ar bendrovė bendradarbiavo su Europos institucijomis, kad būtų galima nustatyti, kokią pagalbą bendrovei suteikė Kinijos vyriausybė.
BYD – 17,4 proc., „Geely“ – 20 proc., o SAIC – 38,1 proc. Kitoms Kinijoje elektra varomas transporto priemones gaminančioms bendrovėms, kurios bendradarbiavo su ES institucijomis atliekant tyrimą, taikomas vidutinis 21 proc. tarifas. Šis tarifas taip pat taikomas Europos prekių ženklams, gaminantiems automobilius Kinijoje ir parduodantiems juos ES. Tačiau naujų muitų, kurie papildytų dabartinius 10 proc. muitus, įvedimas dar nėra galutinis sprendimas.
Vienybės tikėtis neverta
Pirmasis balsavimas Europos Parlamente šiuo klausimu numatytas liepos 15 d. Yra daug požymių, kad jis nebus vienbalsis. Kaip praneša „Reuters“, tikėtina, kad Vokietijos atstovai susilaikys. Kodėl? Oficialiai todėl, kad vis dar vyksta tyrimas dėl Pekino finansinės paramos. Kaip ir ES bei Kinijos derybos. Tačiau šis klausimas turi antrą dugną.
Jei nežinote, apie ką kalbama, tai apie pinigus. Vokiečių prekių ženklai, ypač aukščiausios klasės, Kinijoje labai vertinami. Tai reiškia populiarumą. Dėl to Vidurio karalystė yra svarbi rinka Vokietijos automobilių gamintojams. Kai kurioms bendrovėms, ypač „Porsche“, Kinija yra vienas pagrindinių Europoje gaminamų automobilių pirkėjų.
Taigi, jei Europos Sąjunga nustatys papildomus tarifus Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, Pekinas gali atsakyti muitais automobiliams iš Europos. Tokių prekių ženklų kaip „Audi“, BMW ir „Mercedes“ modeliai Kinijoje taps pastebimai brangesni, bus sunkiau rasti pirkėjų, o tai lems mažesnius pardavimus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į susipynusius vokiečių ir kinų interesus. Tolimųjų Rytų konglomeratas BAIC turi 10 proc. „Mercedes“ akcijų. Mersedesui priklausantis „Smart“ prekės ženklas Europoje parduoda Kinijoje pagamintą elektromobilį. Iš ten į Europą atkeliauja ir elektrinis BMW iX3. Galų gale vokiečiai nėra vieninteliai, nes tą patį galima pasakyti ir apie „Volvo EX30“ ar „Dacia Spring“.
„Papildomų importo muitų įvedimas veda į aklavietę“, – sakė BMW vadovas Oliveris Zipse, kurį cituoja „Deutsche Welle“. Yra daug požymių, kad liepos 15 d. įvyksiantis pirmasis balsavimas ir vėlesni Vokietijos atstovybės ES institucijose veiksmai atspindės tokią nuomonę.
Muito įvedimo sąlygos
Kelias iki galutinio tarifų įvedimo Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams nėra toks trumpas, kaip gali atrodyti. 2024 m. liepos 5 d. buvo įvesti laikinieji tarifai. Per keturis mėnesius, t. y. iki lapkričio pradžios, tikimasi priimti galutinį sprendimą dėl nuolatinių tarifų įvedimo. Tačiau tai priklausys nuo valstybių narių, o balsavimas numatytas spalio mėn. Todėl šiuo metu labiau reikia išsiaiškinti atskirų šalių pozicijas.
Jei galiausiai bus nuspręsta nustatyti šį mokestį, jis bus taikomas atgaline data, nuo liepos 5 d., iš užtikrintų banko garantijų. Tačiau ES muitai neįsigalios, jei kvalifikuota balsų dauguma arba 55 proc. šalių balsuos prieš. Praktiškai tam turės pasipriešinti 15 iš 27 šalių, kurios sudaro 65 proc. visų ES gyventojų.
