Keleri metai be galo buvo kalbama apie elektromobilių revoliuciją. Gamintojai investavo milijardus. ES nustatė terminus. Lietuva priėmė alternatyviųjų degalų įstatymą, kuriame numatyta, kad iki 2025 metų elektromobiliai turės sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų metinių naujų automobilių pirkimų. Realybė LEA duomenimis: 2024 metais šis rodiklis siekė 5,3 procento. 2025 metais — apie 7–8 procentus. Tikslas nepasiektas. O hibridiniai automobiliai per tą patį laikotarpį Lietuvoje pasiekė beveik 50 procentų naujų automobilių rinkos dalies. Šie skaičiai nėra atsitiktiniai — ir Toyota fiskaliniai duomenys paaiškina, kodėl.
Toyota rekordas: 11 milijonų automobilių ir tik 1,7 proc. elektrinių
Toyota uždarė fiskalinius metus su 11,28 mln. parduotų automobilių — geriausiu rezultatu bendrovės istorijoje. Hibridai sudarė beveik 40 proc. visų pardavimų: 4,34 mln. automobilių. Elektromobiliai per tą patį laikotarpį augo 31 proc. ir pasiekė 188 785 vienetus — tai 1,7 proc. bendro pardavimo. Dinamika teigiama, bet proporcija kalba pati už save.
JAV, kur Toyota pardavė 2,52 mln. automobilių (rekordas nepaisant 15 proc. muitų japoniškai produkcijai), didžiąją dalį lėmė hibridinės Corolla ir Camry versijos. Europoje situacija panaši: elektromobilių pardavimas augo 65 proc., bet nuo mažos bazės — 70 000 vienetų iš kelių milijonų galimų.
Kuo tai svarbu Lietuvos vairuotojui? Tuo, kad Toyota strategija — palaikyti platų technologijų spektrą, o ne statyti viską ant elektros — pasirodė esanti artimiausia tam, ką iš tikrųjų pasirenka pirkėjai visame pasaulyje. Ir Lietuva tai patvirtina ryškiausiai.
Lietuva hibridų lenktynėse lenkia ES vidurkį
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, hibridiniai automobiliai (HEV) 2024–2025 metais nuolat sudarė 45–50 proc. visų naujų automobilių pirkimų Lietuvoje. Tai reikšmingai viršija ES vidurkį. Gruodį HEV pasiekė 46,9 proc., sausį — 47 proc., birželį — 50,6 proc. naujų automobilių rinkos.
Tai nereiškia, kad lietuviai elektromobilių nemėgsta. Elektromobilių (BEV ir PHEV kartu) dalis naujuose pirkimuose 2025 metais augo iki 16–20 proc. mėnesiais, kai rinka buvo aktyvi. Tačiau net ir tokio augimo kontekste hibridai išlieka dominuojantis segmentas.
Kodėl? „Longo LT” duomenys rodo: vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje — apie 10 000 eurų. Vidutinė naudoto elektromobilio kaina — apie 30 000 eurų. Trigubas kainos skirtumas, kurį nekompensuoja jokia valstybės parama, nes APVA kompensacijos (iki 5 000 eurų) taikomos tik naujiems automobiliams. Hibridas šiame kontekste nėra kompromisas — jis yra vienintelis ekonomiškai racionalus pasirinkimas didelei daliai Lietuvos vairuotojų.
ES planai ir rinkos realybė: kas klydo
Lietuva priėmė ambicingus tikslus. Alternatyviųjų degalų įstatymas nustatė 10 proc. elektromobilių dalį iki 2025 metų. Pasiekta — apie pusė to. ES lygiu situacija panaši: reguliuotojai spartino elektrifikacijos tempus, gamintojai investavo, tačiau pirkėjai nenorėjo keisti savo įpročių tokiu tempu.
Rezultatas — kelios automobilių gamintojų įmonės, kurios per anksti atsisakė hibridų ir vidaus degimo variklių investicijų, dabar grįžta atgal. Toyota, kritikuota už „per lėtą” elektrifikaciją, šiandien fiksuoja rekordinius pardavimus. Tai ne sėkmė nepaisant rinkos — tai sėkmė dėl rinkos.
Ar tai reiškia, kad elektromobiliai pralaimėjo? Ne. Tačiau tai reiškia, kad perėjimas vyks lėčiau, nei planavę reguliuotojai, ir su hibridais kaip dominuojančiu tarpinės fazės sprendimu. Toyota duomenys ir LEA statistika abu rodo tą patį: vartotojas renkasi pagal kainą, patogumą ir infrastruktūrą — ne pagal teisės aktų tvarkaraštį.
Ką tai reiškia perkant automobilį šiandien
Hibridų pasiūla Lietuvoje auga — ir tai tiesiogiai veikia naudotų automobilių rinką. „Longo LT” duomenimis, hibridų dalis jų pardavimuose nuo 4 proc. 2023 metų pirmajame pusmetyje išaugo iki 14 proc. 2025 metais. Didesnė pasiūla reiškia geresnę kainų konkurenciją ir platesnį modelių pasirinkimą.
Elektromobiliai kol kas geriau tinka miestiečiams su galimybe krauti namuose arba darbe. Hibridai — tiems, kurie dažnai keliauja tarp miestų arba gyvena ten, kur viešoji įkrovimo infrastruktūra dar nesiekia. Lietuva, kur didelė dalis gyventojų gyvena atokiau nuo didžiųjų miestų, yra būtent tokia šalis.
Redakcijos vertinimu, ES elektromobilių skatinimo politika buvo ambicinga ir reikalinga, tačiau terminai buvo nustatyti ignoruojant infrastruktūros realybę ir kainų dinamiką. Toyota strategija tai įrodė praktiškai — ne ideologiškai. Kai reguliuotojai ir rinka eina skirtingais tempais, vartotojai balsuoja kojomis. Šiuo atveju — hibridų kojomis.
