Vokietijos automobilių gamintojai griežtai kritikavo Europos Sąjungos nustatytus naujus iki 38 proc. tarifus iš Kinijos į Europą eksportuojamiems elektriniams automobiliams.
„Mercedes-Benz“, BMW ir „Volkswagen“ gali susidurti su Kinijos vyriausybės atsakomosiomis priemonėmis, kurios turės įtakos jų veiklai Kinijoje, kuri šioms bendrovėms yra pagrindinis pelno centras.
BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse teigė, kad ES muitai pakenks Europos bendrovėms ir Europos interesams. „Protekcionizmas gali sukelti spiralę: Tarifai skatina naujus tarifus, izoliaciją, o ne bendradarbiavimą“, – sakė jis.
„BMW grupės požiūriu, protekcionistinės priemonės, tokios kaip importo muitų įvedimas, nepadeda sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – pareiškime teigė Zipse.
„Mercedes“ generalinis direktorius Ola Kallenius sakė: „Mums nereikia didinti prekybos kliūčių. Turėtume siekti panaikinti prekybos kliūtis, vadovaudamiesi Pasaulio prekybos organizacijos dvasia.“
„Volkswagen“ teigė, kad tarifai nepadės pasiekti ES tikslo stiprinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą.
„ES Komisijos sprendimas priimtas netinkamu laiku, nes šiuo metu Vokietijoje ir Europoje BEV transporto priemonių paklausa yra silpna. Neigiamas šio sprendimo poveikis nusveria bet kokią galimą naudą Europos ir ypač Vokietijos automobilių pramonei“, – teigė „VW“.
Vokietijos pramonės organizacija VDA teigė, kad tarifai didina prekybos karo riziką ir nepadidins Europos automobilių sektoriaus konkurencingumo.
„Potenciali žala, kurią gali sukelti šios priemonės, gali būti didesnė nei galima nauda Europos ir ypač Vokietijos automobilių pramonei“, – pareiškime teigė VDA prezidentė Hildegard Mueller.
Pernelyg didelės subsidijos
Siekdama kovoti su, jos nuomone, pernelyg didelėmis subsidijomis Kinijos automobilių gamintojams Kinijoje, Europos Komisija pareiškė, kad nuo liepos mėn., be standartinio 10 proc. automobilių muito, taikys papildomus tarifus nuo 17,4 proc. BYD iki 38,1 proc. MG savininkei SAIC.
Vakarų gamintojams, įskaitant „Tesla“, BMW, „Volvo“ ir „Renault“ „Dacia“, taip pat bus taikomi iš Kinijos į Europą eksportuojamų prekių muitai. „Tesla“ į Europą iš Kinijos eksportuoja „Model 3“, o BMW – Kinijoje pagamintus elektrinius visureigius iX3 ir „Mini“ elektromobilius. „Mercedes“ elektromobiliai „Smart“ gaminami Kinijoje, bendroje įmonėje su „Zhejiang Geely Holding Group“.
Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, atliktais remiantis 2023 m. ES prekybos duomenimis, didesni muitai automobilių gamintojams reiškia milijardus eurų papildomų išlaidų tuo metu, kai jie susiduria su lėtėjančia paklausa ir mažėjančiomis kainomis savo šalyje.
„Volvo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Bjornas Annwallis teigė, kad pirkėjai, norėdami įsigyti elektromobilius, mokės daugiau.
„Volvo“ remia atvirą ir sąžiningą prekybą, sakė Annwall. „Viskas, kas tam trukdo, nėra gerai“, – sakė jis birželio 12 d. Frankfurte vykusiame „Automotive News Europe“ kongrese.
Švedijoje įsikūrusi „Volvo“ priklauso Kinijos bendrovei „Zhejiang Geely Holding“. Visiškai elektrinis automobilis EX30 gaminamas Kinijoje ir eksportuojamas į Europą. Nuo kitų metų nedidelis visureigis taip pat bus gaminamas „Volvo“ gamykloje Gente, Belgijoje.
Europos automobilių gamintojams iššūkį meta pigesnių elektromobilių antplūdis iš Kinijos. Europos Komisijos skaičiavimais, jų užimama ES rinkos dalis nuo 1 proc. 2019 m. išaugo iki 8 proc., o 2025 m. gali siekti 15 proc. Ji teigia, kad kainos paprastai yra 20 proc. mažesnės už ES pagamintų modelių kainas.
Kai kurie ekonomistai teigė, kad tiesioginis papildomų muitų poveikis ekonomine prasme bus labai nedidelis. Per 12 mėnesių, kurie baigėsi balandžio mėn., ES iš Kinijos importavo apie 440 000 elektrinių transporto priemonių už 9 mlrd. eurų arba apie 4 proc. namų ūkių išlaidų transporto priemonėms.
Kylio pasaulio ekonomikos institutas prognozuoja, kad 20 proc. tarifas, t. y. maždaug toks vidutinis papildomas tarifas, kokį nustatys ES, sumažintų Kinijos elektromobilių importą 25 proc. ir tai iš esmės kompensuotų didesnė gamyba Europoje, nors Europos automobilių gamintojai nebūtinai užpildytų šią spragą.
Kinijos reakcija
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių „tvirtai apsaugoti“ savo teisėtas teises ir interesus, tačiau konkrečių veiksmų nenurodė.
Kinijos lengvųjų automobilių asociacija atrodė mažiau susirūpinusi.
„ES laikinieji tarifai iš esmės atitinka mūsų lūkesčius – vidutiniškai apie 20 proc., o tai neturės didelio poveikio daugumai Kinijos įmonių“, – sakė CPCA generalinis sekretorius Cui Dongshu.
„Kinijoje pagamintus elektromobilius eksportuojančios bendrovės, tarp jų „Tesla“, „Geely“ ir BYD, vis dar turi didžiulį potencialą ateityje vystytis Europoje“, – sakė Cui.
Kinijos elektromobilių gamintojai ir tiekėjai taip pat pradeda investuoti į gamybą Europoje, nes taip būtų išvengta tarifų.
BYD stato naują lengvųjų automobilių gamyklą Vengrijoje, o „Chery Automotive“ pranešė, kad šiais metais pradės gaminti automobilius buvusioje „Nissan“ gamykloje Barselonoje (Ispanija).
„Stellantis“ teigė, kad iš Kinijos partnerio „Leapmotor“ pagamins automobilius Europoje ir parduos juos per savo Europos mažmeninės prekybos tinklą. „Stellantis“ teigė, kad naujieji tarifai neturės įtakos šiems planams.
Balandžio mėn. Pekinas priėmė įstatymą, kad sustiprintų savo gebėjimą atsakyti, jei JAV ar ES nustatytų muitus antrosios pasaulio ekonomikos šalies eksportui.
Ji jau pradėjo antidempingo tyrimą dėl daugiausia Prancūzijoje gaminamo brendžio importo, o Prancūzijos konjako gamintojai „labai“ nerimauja dėl atsakomųjų veiksmų dėl EV tarifų, birželio 12 d. pareiškė prekybos įstaiga.
