Skambutis draugui. Pasiūlymas – pigus dyzelinas, tik po eurą už litrą. Netrukus prie vienos degalinės pradėjo rikiuotis automobiliai: vieni su pilnais bakais, kiti – atsivežę kanistrų.
Taip kelis mėnesius veikė degalų kortelės sukčiavimo schema, leidusi 29 metų vyrui pardavinėti svetimos įmonės apmokėtą kurą tiesiog iš rankų į rankas. Dabar jis laukia teismo nuosprendžio, o nuostolis siekia dešimtis tūkstančių eurų. Ir tai – tik dalis sumos, kurią teks aiškintis teisme.
Kaip veikė schema
Pagal Austrijos leidinio „Kronen Zeitung“ duomenis, vyras naudojosi Kroatijos transporto įmonei priklausiusia degalų kortele – ta, kuria turėjo būti apmokamas tik vežėjo vilkikų kuras. Vietoj to jis susitikdavo su suinteresuotais žmonėmis prie konkrečios degalinės ir pildydavo jų bakus bei kanistrus po vieną eurą už litrą – gerokai pigiau nei rinkos kaina.
Panašios kortelės naudojamos visoje Europoje – jomis krovinių vežėjai atsiskaito už kurą be grynųjų, dažnai keliose šalyse vienu metu. Būtent todėl piktnaudžiavimas ilgai lieka nepastebėtas: sąskaitos apmokamos automatiškai, o kortelės limitai tikrinami retai.
Nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. sausio vyras atliko 136 tokius sandorius ir perpardavė apie 54 000 litrų dyzelino. Transporto įmonės, kuriai priklausė kortelė, nuostolis vertinamas apie 68 000 eurų, o pats sukčius iš šios veiklos, spėjama, uždirbo apie 50 000 eurų. Bet ar tiek žmonių ištisus mėnesius pirko kurą prie degalinės iš nepažįstamo – nė karto nepasidomėję, iš kur jis atsiranda?
Degalų kortelių sukčiavimas žinomas ir Lietuvoje
Degalų kortelių piktnaudžiavimas – ne vien Austrijos problema. Klaipėdietis buvo kaltinamas suklastojęs mažiausiai 45 degalų korteles ir per 176 sandorius įsigijęs kuro už daugiau kaip 44 000 eurų. Abiem atvejais schema ta pati: kuras apmokamas svetima kortele, o tikrasis mokėtojas net nenutuokia, kad finansuoja kažkieno kito baką.
Pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, už didelės vertės turto įgijimą apgaule gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Redakcijos vertinimu, kol įmonės rimčiau nekontroliuos, kam ir kaip naudojamos jų degalų kortelės, panašių istorijų daugės – tiek Austrijoje, tiek Lietuvoje.
Transporto įmonėms tai priminimas apsižvalgyti: reguliariai tikrinti kortelių sandorių istoriją, riboti degalų pirkimo vietas ir laiku keisti PIN kodus, jei kortelė patenka į daugiau rankų nei turėtų. O kiek iš surinktų pinigų sukčius turės grąžinti – paaiškės, kai bylą išnagrinės teismas.
