Vyras Austrijoje rado paprastą būdą pilti kurą svetimomis lėšomis – ir ši degalų kortelės sukčiavimo schema veikė kelis mėnesius be perstojo. 29 metų Salzburge gyvenantis serbas naudojo dvi pavogtas korteles, priklausančias kroatų transporto bendrovei, ir per 136 operacijas pripildė 84 svetimus automobilius. Iš viso – 54 tūkst. litrų dyzelino, o bendrovės nuostolis siekė 68 tūkst. eurų.
Kaip veikė schema su pavogtomis kortelėmis
Pagal Austrijos žiniasklaidos duomenis, kortelės, skirtos kroatų vežėjo vilkikams, atsidūrė serbo rankose Gnigl rajono degalinėje. Jis arba pats stovėjo prie kolonėlės, arba siųsdavo bendrininką. Pašaliečiai – iš viso 84 skirtingų automobilių vairuotojai – sumokėdavo jam grynaisiais po 1 eurą už litrą, o tikroji sąskaita, dažnai didesnė, keliaudavo tiesiai į kroatų bendrovės sąskaitą. Byloje figūruoja ir du papildomi kaltinamieji – tos pačios bendrovės vairuotojas ir auditorius, tad schema, tikėtina, nebuvo vieno žmogaus darbas.
Kodėl tokia schema veikė tiek mėnesių nepastebėta? Degalų kortelė transporto įmonei – tai patogumas: vienas sąskaitos numeris, dešimtys vilkikų, mažiau popierizmo. Tas pats patogumas tampa silpnąja vieta, kai kortelė pasiekia netinkamas rankas, o kontrolė apsiriboja mėnesio sąskaitos peržiūra.
Kokia bausmė paskirta ir kodėl prokuroras nesutinka
Teismas serbui paskyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę – su sąlyga, kad per du metus jis atlygins 10 tūkst. eurų. Teismas nusprendė: lygtinai. Prokuroras nusprendė: apeliacija. Likusi nuostolio dalis, viršijanti šią sumą, pagal paskelbtą sprendimą formaliai lieka neatlyginta. Sunku nepastebėti, kad teismo nustatyta atlygintina suma gerokai mažesnė už realią žalą.
Rizika, pažįstama ir Lietuvos vežėjams
Degalų kortelių sukčiavimas – ne vien Austrijos problema. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas LRT yra sakęs, kad augant kuro kainoms degalų vagystės iš vilkikų bakų vežėjams tampa kasdienybe, o atskiros tokių nusikaltimų statistikos policija net neveda. Pavogta ar nutekinta kortelė veikia pagal tą pačią logiką kaip ir Austrijoje – nuostolis kaupiasi tyliai, kol nepasirodo mėnesio sąskaita.
Lietuvoje panašūs veiksmai būtų vertinami kaip sukčiavimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį – už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vienos pavogtos kortelės kaina gali būti didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.