Rytoj, rugsėjo 29 dieną, Zalcburgo apygardos teisme prasidės byla, kurios centre – degalų kortelės sukčiavimas neįprastu mastu. Austrietis gavo svetimą Kroatijos transporto įmonės degalų kortelę. Kaip tiksliai ji atsidūrė jo rankose – neaišku iki šiol. Per kelis mėnesius ja atsiskaitė 136 kartus. Dabar jam gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo.
Kaip veikė apgaulės schema
Suinteresuoti pirkėjai tiesiog jam paskambindavo. Susitardavo susitikti konkrečioje degalinėje Zalcburge – visada toje pačioje. Vieni atvažiuodavo su savo automobiliais, kiti atsinešdavo kanistrus. Vyras užpildavo baką ar talpą, o sąskaitą apmokėdavo svetima kortele, priklausančia Kroatijos vežėjų bendrovei. Austrijos prokuratūra jam pareiškė kaltinimus dėl duomenų apdorojimo sukčiavimo ir dokumentų nuslėpimo (vok. Urkundenunterdrückung).
Schema veikė be jokios sudėtingos technologijos, be klastočių, be interneto įrankių. Tik viena kortelė ir vienas telefono skambutis.
68 000 eurų nuostolis per kelis mėnesius
Iš viso kortele atsiskaityta 136 kartus, o degalinėse nupilstyta apie 54 000 litrų dyzelino – vidutiniškai beveik 400 litrų per kartą. Toks kiekis akivaizdžiai nebūdingas vienam lengvajam automobiliui.
Litras kainavo vos 1 eurą, kai tuo metu vidutinė dyzelino kaina Austrijoje siekė 2,238 euro. Kaip toks skirtumas kelis mėnesius liko nepastebėtas? Bendras nuostolis, kurį patyrė Kroatijos transporto bendrovė, įvertintas apie 68 000 eurų.
Kortelė buvo ne jo – bet nuostolis liko realus.
Ką tai reiškia Lietuvos vežėjams
Lietuvoje panašus veiksmas kvalifikuotinas pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnį – neteisėtą disponavimą svetima elektronine mokėjimo priemone, už kurį gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Priklausomai nuo žalos dydžio, kartu gali būti taikomas ir BK 182 straipsnis dėl sukčiavimo.
Praėjusią savaitę, rugsėjo 22 dieną, Amsterdamo apeliacinis teismas patvirtino kitą – panašią – bylą: transporto bendrovė su apie keturiasdešimčia furgonų ir dvidešimčia degalų kortelių pati turėjo padengti beveik 100 000 eurų nuostolį, nes korteles prižiūrėjo nepakankamai atidžiai. Faktas, kad atsakomybė teko pačiai bendrovei, o ne vien sukčiui, verčia susimąstyti, ar Lietuvos vežėjai savo korteles kontroliuoja pakankamai griežtai.
Kelios paprastos taisyklės sumažina riziką:
- niekada nepalikti kortelės transporto priemonėje be priežiūros;
- nustatyti išlaidų limitus kiekvienam vairuotojui ar automobiliui;
- neleisti degalinės darbuotojams pasiimti kortelę iš akiračio.
Kol degalų kortelė lieka be priežiūros vairuotojo kabinoje ar biuro stalčiuje, panaši istorija gali pasikartoti bet kurioje šalyje – ir Lietuva nėra išimtis.
