680 kaltinimų dėl techninės apžiūros klastojimo pareikšta dviem diagnostams Lenkijoje – jie sistemoje žymėjo apžiūras, kurios niekada neįvyko. Vyrai, 36 ir 67 metų, dirbo techninės apžiūros stotyje Mazovijos vaivadijoje. Teismas jiems jau pritaikė griežtas kardomąsias priemones, o už kyšio siūlymą diagnostui, vairuotojui gresia iki 8 metų kalėjimo. Ir tai – dar ne viskas.
Kaip veikė schema
Pagal tyrimo duomenis, 2024 m. gruodį stoties darbuotojai į Lenkijos Centrinę transporto priemonių ir vairuotojų duomenų bazę (CEPiK) įvedinėjo pozityvius apžiūros rezultatus automobiliams, kurie į stotį apskritai neatvažiavo. Dokumentuose automobilis buvo „tvarkingas”. Realybėje niekas net nepažiūrėjo, ar veikia stabdžiai.
Kokia bausmė gresia diagnostams ir vairuotojams
Abiem įtariamiesiems jau taikomas draudimas dirbti diagnosto darbą ir draudimas išvykti iš šalies. Papildomai teismas nustatė turtines laidavimo sumas:
- 36 metų diagnostui – 20 000 zlotų (apie 4 700 eurų)
- 67 metų diagnostui – 35 000 zlotų (apie 8 200 eurų)
Bet ar aštuoneri metai kalėjimo už padirbtą antspaudą neatrodo per griežta bausmė? Pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą kyšio siūlymas, siekiant paveikti pareigūno sprendimą, vertinamas kaip rimtas nusikaltimas – juolab kai rezultatas tiesiogiai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
O kaip su tuo tvarkomasi Lietuvoje?
Lietuvoje analogiškas scenarijus vertinamas pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Dokumento suklastojimas (BK 300 str.) baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o padarius didelę žalą – iki penkerių. Kyšio siūlymas (BK 227 str.) užtraukia iki ketverių metų laisvės atėmimo, o siekiant neteisėto pareigūno veiksmo – iki penkerių.
Techninę apžiūrą Lietuvoje atlieka tik dvi įmonės – „Transeksta” ir „TUV NORD Lietuva”. Nuo 2025 m. liepos sumažinta rida per apžiūrą jau laikoma dideliu trūkumu, dėl kurio automobilis apžiūros tiesiog nepraeina. Panašiai kaip Lenkijos valdžia, kuri planuoja įvesti privalomą automobilių fotografavimą apžiūros metu, Lietuva irgi juda technologinių, o ne vien baudžiamųjų priemonių kryptimi.
Redakcijos vertinimu, tokie sprendimai – fotografavimas, ridos patikra registruose – veikia geriau nei bet kokia bauda, nes sumažina pačią galimybę susitarti „už uždarytomis durimis”.
Kas laukia toliau
Lenkijos vyriausybė jau svarsto įpareigoti stotis fotografuoti kiekvieną tikrinamą automobilį – taisyklė dar neįsigaliojo, bet kryptis aiški. Per artimiausius metus panašių priemonių gali sulaukti ir kitos ES šalys, nes suklastota techninė apžiūra kelyje pavojinga nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje antspaudas buvo uždėtas be realios patikros.
