Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauja vartotojų teisė, kuri liečia ne tik buitinę techniką, bet ir automobilių prekybą. Jei per įprastą dvejų metų garantijos laikotarpį pirkta prekė sugenda ir pasirenkama ją remontuoti, o ne keisti, garantijos laikotarpis pratęsiamas dar 12 mėnesių. Maksimali riba – treji metai nuo pirkimo.
Vokietijos Bundestagas šią ES nuostatą į nacionalinę teisę perkėlė birželio pabaigoje. Taisyklė sukurta pirmiausia elektronikai – išmaniesiems telefonams, skalbyklėms, tosteriams. Bet ji tiesiogiai paliečia ir naudotų automobilių prekybą, o būtent autoservisai ir prekybininkai šia naujove nė kiek nesidžiaugia.
Kodėl tai svarbu būtent naudotų automobilių pirkėjams
Kai prekybininkas parduoda naudotą automobilį vartotojui, jam galioja teisinė garantija. Jei per tą laiką automobilis sugenda ir pirkėjas renkasi remontą, o ne pinigų grąžinimą ar keitimą, garantija dabar pratęsiama papildomiems 12 mėnesių. Vokietijos automobilių prekybos asociacijos (ZdK) prezidentas Thomas Peckruhn tai vadina rimtu kaštų rizikos šaltiniu prekybininkams – ypač kai kalbama apie technologiškai sudėtingus produktus, tokius kaip automobiliai.
Asociacija baiminasi, kad dalis prekybininkų tiesiog nustos savo vardu siūlyti senesnius automobilius su garantija, o vietoj to juos parduos kaip tarpininkai tarp privačių asmenų – taip, kaip dalis jų jau daro dabar, siekdami išvengti garantinių įsipareigojimų senesniems automobiliams.
ES pozicija kitokia
Europos Sąjunga šią nuostatą pristato kaip vartotojų teisių stiprinimą, ne prekybos apribojimą. Tikslas – skatinti remontą, o ne prekės keitimą, ir suteikti pirkėjui didesnį saugumo jausmą po remonto. ZdK savo pareiškime aiškiai išreiškė nepasitenkinimą, kad ši nuostata liko galutiniame variante nepaisant automobilių pramonės prieštaravimų – asociacijos vertinimu, tokia atsakomybė ypač problemiška su technologiškai sudėtingais produktais, tokiais kaip automobiliai.
Ar tai palies ir Lietuvą
Taip – tai bendra ES vartotojų apsaugos direktyvos nuostata, kurią kiekviena valstybė narė, įskaitant Lietuvą, privalo perkelti į nacionalinę teisę ir pradėti taikyti nuo 2026 m. liepos 31 d. Svarbu nesumaišyti – tai nėra ta pati siauresnė „teisė į remontą” direktyva, kuri Lietuvoje jau taikoma tik konkrečioms elektronikos kategorijoms (skalbyklėms, šaldytuvams, telefonams) ir automobilių neapima. Kalbama apie kitą, platesnę nuostatą – bendrosios prekių garantijos pratęsimą po remonto, kuri galioja visoms prekėms, parduodamoms vartotojui iš verslo subjekto, įskaitant naudotus automobilius, parduodamus per prekybininką.
Praktiškai tai reiškia: jei Lietuvoje perkate naudotą automobilį iš prekybininko, o ne iš privataus asmens, ir per garantinį laikotarpį jis suremontuojamas pagal garantiją, jūsų apsaugos laikotarpis dabar pailgėja papildomiems metams.
Kodėl tai gali pakeisti rinką
Redakcijos vertinimu, čia slypi tikrasis klausimas – ne pati taisyklė, o tai, kaip į ją reaguos prekybininkai. Jei Vokietijos prekybininkų asociacijos baimės pasitvirtins, senesnių, mažiau prognozuojamos būklės automobilių gali sumažėti oficialiuose prekybininkų skelbimuose – jie tiesiog persikels į privačių pardavėjų rinką, kur garantijos prievolės negalioja. Tai reikštų mažiau apsaugos, ne daugiau, būtent tiems pirkėjams, kurie ieško pigesnio, senesnio automobilio.
Ar taip nutiks Lietuvoje – priklausys nuo to, kaip tiksliai bus suformuluotos nacionalinės nuostatos ir kaip į jas reaguos vietiniai prekybininkai. Kol kas tai lieka klausimas, į kurį atsakys ne teisės aktas, o rinkos elgesys po jo įsigaliojimo.
